Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 30 metų
ĮKURTAS ESTIJOS LIAUDIES FRONTAS


1988 m. balandžio 13 d. įkurtas Estijos liaudies frontas – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir Latvijos liaudies fronto atitikmuo. Apie idėją jį įkurti, kalbėdamas Estijos televizijos laidoje, pranešė filosofas ir ekonomistas, vėliau – politikas Edgaras Savisaras. Tą pačią naktį suburta iniciatyvinė grupė paskelbė deklaraciją dėl fronto įkūrimo, o spalio 1 ir 2 d. vyko steigiamasis suvažiavimas.


Frontas telkė tautinio atgimimo aktyvistus, skelbė reikalavimus sovietų valdžiai, būrė žmones į masinius renginius, buvo vienas iš Baltijos kelio organizatorių. Fronto veikla padėjo pamatus Estijos nepriklausomybės atkūrimui. Estijos liaudies frontas nutraukė savo veiklą 1993 m.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 30 metų
MIRĖ JONAS MIKĖNAS


1988 m. balandžio 7 d. Kaune mirė karo lakūnas, keramikas, skulptorius Jonas Mikėnas. Jis gimė 1899 m. rugsėjo 17 d. Skardupyje (dab. Latvijos teritorijoje, Aknystos sav.). Mokėsi Aknystoje, Pirmojo pasaulinio karo metais atsidūrė Rusijoje, gimnaziją baigė Petrograde. Grįžo į Lietuvą, 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Lietuvos karo aviacijoje, 1934-aisiais dalyvavo garsiajame Antano Gustaičio vadovaujamame skrydyje lėktuvais ANBO-IV aplink Europą.


Tarnybą kariuomenėje baigė kaip majoras. Dar 1928 m. baigė Kauno meno mokyklą, nuo 1940-ųjų dirbo dailės mokytoju. Baigęs Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, buvo jo dėstytoju. Nuo 1951 m. – Lietuvos dailės instituto (dab. Vilniaus dailės akademijos) dėstytojas, profesorius. Kūrė dekoratyvinius indus (lėkštes, vazas ir kt.), žvakides, bareljefus, kitus kūrinius. Parašė knygų ir straipsnių apie lėktuvų variklius ir dailę. Jaunesnis Jono brolis Juozas Mikėnas (1901–1964) tapo skulptoriumi, sesuo Akvilė Mikėnaitė (1912–2001) – dailėtyrininke.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 670 metų
ĮSTEIGTAS PRAHOS UNIVERSITETAS


1348 m. balandžio 7 d. Čekijos karalius, būsimasis Šventosios Romos imperijos imperatorius Karolis IV įsteigė seniausią Vidurio Europoje universitetą, oficialiai vadinamą Prahos Karolio universitetu. Universiteto istorija – sudėtinga. Jis tapo protestantų ir katalikų, tautiškai susipratusių čekų ir Čekijoje gausiai gyvenusių vokiečių kovų vieta. Ilgą laiką universitete vyravo vokiečių kalba.


1882 m. Karolio universitetas buvo oficialiai padalytas į dvi dalis – vokiškąją ir čekiškąją. 1939-aisiais naciai, okupavę Čekoslovakiją, uždarė čekiškąją universiteto dalį, daug dėstytojų ir studentų įkalino. 1945 m. buvo uždaryta vokiškoji dalis, universitetas tapo vien čekiškas. Šiuo metu universitete mokosi 53 tūkst. studentų. Pirmieji studentai iš Lietuvos į Prahos universitetą atvyko apie 1380 m., o 1397-aisiais čia buvo įsteigta Lietuvių kolegija.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 70 metų
ŽUDYNĖS ŠALIA JERUZALĖS


1948 m. balandžio 9 d. Palestinoje, 7 km nuo tuometės Jeruzalės ribos buvusioje arabų Deir Jasino gyvenvietėje, įvyko vienas žiauriausių tuo metu jau didelės žydų ir arabų nesantaikos proveržių. Tuomet Izraelio valstybės dar nebuvo (ji paskelbta 1948 m. gegužės 14 d.), tačiau Palestinoje aktyviai veikė sukarintos žydų ir arabų formuotės, vyko intensyvūs susirėmimai. Kovą Jeruzalė buvo apsupta arabų pajėgų, ir žydų susisiekimas tarp šio miesto ir Tel Avivo nutrūko.


Radikalių žydų organizacijų „Irgun“ ir „Lehi“ kovotojai balandžio 9 d. įsiveržė į Deir Jasiną, esantį šalia strategiškai svarbaus kelio. Dalis žydų savigynos būrių vadų nepritarė šiai atakai, nes kaimo gyventojai draugiškai sutarė su gretimų žydų gyvenviečių žmonėmis, bet radikaliausiai nusiteikusių kovotojų tai nesustabdė. Jie surengė arabų bauginimo akciją ir masines žudynes.


Įvairiais duomenimis, buvo nukauta nuo 107 iki 254 arabų, daugiausia – vyrų. Užpuolikai neteko vos 5 kovotojų. Arabai gynėsi, bet žydų būriai buvo geriau ginkluoti, organizuoti, gyvenvietę užpuolė netikėtai. Skerdynės Deir Jasine sukėlė ne tik arabų, bet ir dalies žydų pasipiktinimą. Iki šiol šį įvykį labai skirtingai vertina žydai ir arabai, be to, ir patys izraeliečiai nėra vieningi: radikalūs nacionalistai teisina Deir Jasino užpuolikus ir nurodo mažesnį aukų skaičių, o liberaliau nusiteikę izraeliečiai laiko tai gėdingu ir smerktinu žiaurumo proveržiu.


Dabar Deir Jasino gyvenvietės nėra – jos vietoje nutiestas greitkelis ir išaugo nauji Jeruzalės kvartalai.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 130 metų
GIMĖ ELIZIEJUS DRAUGELIS


1888 m. balandžio 11 d. Bardauskuose (Vilkaviškio r.) gimė visuomenininkas, politikas, gydytojas, literatas Eliziejus Draugelis. Baigė Marijampolės gimnaziją ir Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo gydytoju Rusijos kariuomenėje.


Buvo išrinktas Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje nariu. 1918 m. grįžo į Lietuvą, buvo kooptuotas į Lietuvos Tarybą. Tapo Marijampolės burmistru. Buvo Lietuvių krikščionių demokratų partijos narys. Ėjo aukštas valstybines pareigas: kelias kadencijas buvo Seimo narys, 1919–1920 m. – vidaus reikalų ministras, vėliau – Sveikatos departamento direktorius, Kauno ligoninės vyriausiasis ordinatorius, 1932–1940 m. – didžiausios Lietuvoje Kalvarijos psichiatrijos ligoninės direktorius. Buvo aktyvus visuomenininkas, literatūros darbuotojas, žinomas feljetonų autorius.

REKLAMA


Redagavo „Laisvę“, „Ūkininką“, „Darbininką“. Parašė medicinos brošiūrų, dramą, komediją. Buvo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas. Už dalyvavimą politinėje veikloje 1929–1930 m. kalintas. Tai buvo jau antra E. Draugelio „viešnagė“ už grotų. 1918-aisiais Rusijoje mėnesį jį kalino bolševikai. Todėl, 1944 m. grįžtant sovietų okupantams, trečio karto už grotų E. Draugelis nelaukė ir su šeima pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje buvo vyriausiasis gydytojas keliolikoje pabėgėlių stovyklų, 1947-aisiais išvyko į Braziliją. Dirbo San Paulo universiteto Medicinos fakultete. Mirė 1981 m. spalio 8 d.


Parengė Manvydas VITKŪNAS


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ