Prieš 70 metų
PADEMONSTRUOTAS TRANZISTORIUS

1947 m. gruodžio 23 d. Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai Viljamas Bradfordas Šoklis, Volteris Hauzeris Bratenas ir Džonas Bardinas garsiosiose „Bell Telephone“ laboratorijose pirmą kartą pademonstravo savo išradimą – tranzistorių. Ši pagrindinė elektroninių prietaisų detalė yra puslaidininkinis įtaisas, paprastai naudojamas elektroniniams signalams stiprinti ar nukreipti. Ilgo kelio link tranzistoriaus išradimo ištakos siekia 1906 m., kai amerikiečių konstruktorius Grinlifas Pikaras sukūrė pirmąjį kristalinį detektorių. V. B. Šoklis, V. H. Bratenas ir Dž. Bardinas 1956-aisiais už tranzistoriaus išradimą buvo apdovanoti Nobelio premija.

Prieš 90 metų
MIRĖ MOTIEJUS GUSTAITIS

1927 m. gruodžio 23 d. Lazdijuose mirė kunigas, poetas, vertėjas, literatūrologas ir pedagogas Motiejus Gustaitis. Jis gimė 1870 m. vasario 27 d. Rokuose (šalia Kauno). Mokėsi Aukštosios Panemunės pradžios mokykloje, Marijampolės gimnazijoje, Seinų kunigų seminarijoje. 1887 m. buvo įšventintas į kunigus, dirbo Marijampolėje. 1897-aisiais išvyko mokytis į Vakarus, Rėgensburge (Vokietijoje) studijavo bažnytinę muziką, Romoje – kanonų teisę, Fribūre (Šveicarijoje) – literatūros ir meno istoriją. Apgynė daktaro disertaciją apie Adomo Mickevičiaus „Krymo sonetus“.

Grįžęs į Lietuvą, buvo gimnazijos ir progimnazijos Marijampolėje direktoriumi. Vienas iš „Žiburio“ draugijos steigėjų. Pirmojo pasaulinio karo metais atsidūrė Rusijoje, Jaroslavlyje. 1918 m. grįžo, kurį laiką vadovavo gimnazijai Seinuose, vėliau – Lazdijuose (dabar ši gimnazija pavadinta M. Gustaičio vardu). M. Gustaitis labiausiai žinomas kaip poetas, vienas iš lietuviškojo simbolizmo pradininkų. Kaip rašė Vincas Mykolaitis-Putinas, „M. Gustaičio lyrika yra sunkoka formos ir stiliaus atžvilgiu, rimta ir net rūsti savo turiniu. Gustaitis – ne lengvo jausmingumo, ne svajingo muzikalumo dainius, bet gilios refleksijos, maldingos ekstazės ir abstrakcijų mintytojas. Gustaitis, paneigęs žemę su jos aistromis, į gyvenimą žiūri iš idealų ir pareigų aukštybės“. M. Gustaitis parašė vadovėlį „Stilistika“, paliko įvairių autorių kūrybos vertimų, literatūrologijos darbų.

1777 m. gruodžio 24 d. anglų keliautojo Džeimso Kuko vadovaujama ekspedicija Ramiojo vandenyno viduryje atrado salą, kurią, pasitikdama šv. Kalėdas, pavadino Kalėdų sala. Ši 388 kvadratinius kilometrus užimanti Laino salyno sala, priklausanti Kiribačiui, yra didžiausias pasaulyje atolas. Aukščiausioje vietoje jo paviršius virš vandenyno iškilęs vos 13 metrų. Vidutinė metinė oro temperatūra čia siekia 27 oC. Sala garsėja fosfatų ištekliais, paukščių gausa ir jūriniais vėžliais. Dabar dalis Kalėdų salos yra saugoma teritorija – gamtinis rezervatas. Saloje gyvena 5,5 tūkst. žmonių.

Prieš 240 metų
GIMĖ ALEKSANDRAS I

1777 m. gruodžio 23 d. Sankt Peterburge gimė Rusijos imperatorius Aleksandras I. Jis buvo Pavelo I ir Marijos Fiodorovnos (tikr. Sofija Marija Viurtembergietė) sūnus. Aleksandro I tėvas buvo nužudytas rūmų perversmo metu. 1801 m. Aleksandras I tapo imperatoriumi. Bandė įgyvendinti šalyje liberalias reformas, tačiau stigo ryžto. Leido suteikti baudžiauninkams laisvę už piniginę išpirką, reformavo švietimo sistemą, steigė universitetus.

Aleksandro I valdymo laikais Lietuvoje, patekusioje į Rusijos imperijos sudėtį, carinis režimas buvo gana švelnus, palyginti su vėlesniais laikais. Nebuvo uždraustas Lietuvos vardas (egzistavo Lietuvos generalgubernija), netgi svarstyta galimybė atkurti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (jos valdovu būtų buvęs Aleksandras I). Imperatorius ne kartą lankėsi Lietuvoje. Paskutiniais gyvenimo metais nugrimzdo į religiją ir misticizmą. Su žmona Jelizaveta Aleksejevna (tikr. Luiza Badenietė) susilaukė dviejų dukterų (abi mirė vaikystėje). Aleksandras I mirė nuo plaučių uždegimo 1825 m. gruodžio 1 d. Taganroge. Sostą paveldėjo brolis Nikolajus I. Šis pasižymėjo kur kas brutalesniu šalies valdymu.

Prieš 80 metų
MIRĖ MORISAS RAVELIS

1937 m. gruodžio 28 d. mirė prancūzų kompozitorius Morisas Ravelis, laikomas vienu iškiliausių XX a. kompozitorių ir muzikos reformatorių. Jis gimė 1875 m. kovo 7 d. Pietų Prancūzijos Sibūro mieste. Jo tėvas buvo inžinierius, bet labai mėgo muziką. Mažasis Morisas, būdamas septynerių, jau grojo fortepijonu. 1889 m. įstojo į Paryžiaus konservatoriją. 1901-aisiais sukūrė kūrinių fortepijonui ciklą „Vandens žaismas“, pelniusį jaunam kompozitoriui pripažinimą. Tačiau toli gražu ne visi vertino M. Ravelio muziką. Menų akademijos Muzikos taryba keturis kartus atmetė jo kandidatūrą, kai buvo skiriama prestižinė Romos premija.

M. Ravelis netgi buvo apkaltintas „antimuzikine veikla“. Pirmojo pasaulinio karo metais kompozitorius kaip savanoris įstojo į Prancūzijos kariuomenę, tarnavo sunkvežimio vairuotoju. Po karo toliau kūrė, jo muzika darėsi vis populiaresnė. Pasaulinę šlovę kompozitoriui pelnė 1928 m. sukurtas „Bolero“, kur gausu M. Ravelio kūrybai būdingų ispaniškų motyvų. Nuo 1933 m., patyręs avariją, kompozitorius sunkiai sirgo, dėl smegenų pažeidimo pamiršo natas. Mirė Paryžiuje einamas 63-iuosius metus.

Parengė Manvydas VITKŪNAS

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"