Galimos nelaimės ir blogieji scenarijai – sudėtinga tema, kurios esame linkę vengti. Nors galvoti apie mirtį ar sunkias ligas – nemalonu, o rasti būdą apie tai kalbėtis su artimiasiais, ypač vaikais – sudėtinga, specialistai atkreipia dėmesį į tokių pokalbių svarbą. Pasak jų, vienas atviras pokalbis su šeimos nariais gali padėti numalšinti nerimą, o nelaimei nutikus – sumažinti rūpesčių naštą.

Neatidėlioti, bet neišgąsdinti

Pasak psichologės Genovaitės Petronienės, žmonės sudėtingus pokalbius išties atidėlioja. Jos teigimu, reikėtų elgtis priešingai: su šeima ar artimaisiais kuo anksčiau pasikalbėti apie mirtį, sunkias ligas, nelaimingus atsitikimus ir kitas situacijas, kurios kelia baimę ir apie kurias nesinori net galvoti. „Turima informacija gali palengvinti situaciją jai įvykus, artimiesiems neliktų atsakomybės nuspręsti, ko būtų norėjęs jiems svarbus žmogus“, – sako ji.

Tiesa, prieiti prie šių temų svarbu palaipsniui, neišgąsdinant ir nesukeliant perdėto nerimo.

„Kalbantis jautriomis, sudėtingomis temomis, labai svarbūs ne tik žodžiai, bet ir kūno kalba, nes 80 proc. reaguojame į ją, o ne į sakinius. Apie mirtį ar kitus gąsdinančius dalykus svarbu kalbėti ramiai. Jeigu apie sudėtingus dalykus kalbantis žmogus atrodys ramus, tvirtas, tuomet, tikėtina, taip jausis ir artimieji“, – kalbėjo psichologė.

Pasak jos, svarbu su šeimos nariais pasikalbėti apie tai, jog gyvenime ne viską galime kontroliuoti ir todėl nesame garantuoti dėl to, ką atneš ateitis. Ji rekomenduoja išklausyti vienas kitą, pasidalinti tuo, kas kelia didžiausią nerimą bei aptarti rūpimus klausimus.

G. Petronienė pasakoja praktikoje susidurianti su žmonėmis, kuriems laiku įvykęs panašus pokalbis būtų padėjęs išvengti perdėtos savigraužos. „Visi žmonės po artimojo mirties jaučiasi kalti, kad kažko nepadarė dėl to žmogaus, jo sveikatos ar santykių. Savigrauža – pats sunkiausias dalykas, tačiau ją išgyvena kone kiekvienas. Daugelį labiausiai gąsdina netikėtumas, todėl imame galvoti, kad galbūt galėjome padaryti kažką daugiau nei padarėme, kažką pakeisti“, – sako psichologė.

Pašnekovės įsitikinimu, jeigu žmonės dažniau galvotų apie tai, kokie trapūs yra tiek jie, tiek aplinkiniai, kaip greitai gyvenimas gali pasisukti visai kitokia linkme nei tikėtasi, daug labiau vertintų dabartinį momentą. „Deja, per baisu apie tai galvoti“, – konstatuoja ji.

Apie ką būtina pasikalbėti?

Kita sudėtinga, bet svarbi tema – finansai ir teisinė informacija. Nors gali būti nejauku su artimaisiais aptarinėti tokias temas kaip palikimas, santaupos ar sutartys, gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life“ Klientų administravimo skyriaus vadovė Erika Mikulskytė pastebi, jog jie – itin svarbūs, kad sunkiu momentu artimųjų neužgriūtų papildoma našta.

„Praktikoje susiduriame su atvejais, kai atėjus laikui išmokėti kaupiamojo draudimo sumą, nepavyksta susisiekti su sutarties naudos gavėju. Priežastys – įvairios, tačiau gali būti, jog žmogus, kuris sudarė sutartį, mirė ar sunkiai susirgo, o apie turėtą draudimo sutartį artimųjų neinformavo. Tokiais atvejais tenka dėti didžiules pastangas, kad pinigai, kuriuos žmogus kaupė savo ir artimųjų saugumui, pasiektų gavėjus“, – sako ji.

Pasak ekspertės, labai svarbu pasikalbėti ne tik apie požiūrį į donorystę, laidojimo būdą, bet ir paveldėjimo klausimus, sudarytas investicinio ar gyvybės draudimo sutartis.

„Kitas pavyzdys iš praktikos – negalime pervesti artimiesiems išmokos, kol nepateikti paveldėjimo dokumentai. Todėl jau pasirašant sutartį svarbu apgalvoti ir konkretų asmenį paskirti naudos gavėju apdraustojo mirties atveju. Tokiu atveju draudimo išmoka gaunama greičiau ir be papildomų paveldėjimo bylų tvarkymo išlaidų, taigi, pinigai artimuosius pasieks tada, kai jų labiausiai reikia“, – sako E. Mikulskytė.

Ji atkreipia dėmesį, jog artimojo mirties atveju notarą taip pat svarbu informuoti, jog miręs asmuo turėjo sudaręs draudimo sutartį. Tuomet paveldėtojai su gautu paveldėjimo liudijimu turėtų kreiptis į draudimo bendrovę, draudimo išmoka būtų išmokėta konkretiems asmenims tokiomis proporcijomis, kurias yra nurodęs notaras.

Pasak ekspertės, pasitaiko, kad į draudimo bendrovę kreipiasi paveldėjimo teisės liudijimą turintys artimieji, tačiau jame nėra jokio įrašo apie mirusio asmens turėtą draudimą. Tokiais atvejais paveldėtojai pakartotinai turi kreiptis į notarą, kad jis papildytų paveldėjimo dokumentą.

Ragina nelaukti

Pasak psichologės, būna taip, jog išgirdęs, kokia tema nori kalbėtis šeimos nariai, artimasis rodo nepasitenkinimą, jog yra laidojamas iš anksto, vaikai neretai baiminasi apie mirtį klausti tėvų, nes jaučiasi nejaukiai.

„Dauguma bijo neigiamų emocijų, tačiau nutikus netikėtai nelaimei jos užgriūna visa jėga. Kuo asmenybė brandesnė ir stipresnė, tuo drąsiau kalba apie tai, kas nelengva, kitaip, susidūrus su sunkumais, nebežinoma, ką daryti. Suaugusieji turėtų suprasti, kad nėra amžini, kad jie gali atlaikyti tam tikrą kiekį įtampos – pasiruošimas galimoms nelaimėms juos gali išgelbėti nuo neigiamų pasekmių ateityje“, – komentavo psichologė.

Ar apie mirtį kalbėti su vaikais? Anot pašnekovės, specialistai rekomenduoja su vaikais apie mirtį kalbėti kuo anksčiau. „Jei ši tema slepiama norint apsaugoti, iš tiesų daroma žala vaikui. Jis turi priimti pasaulį natūraliai, o informaciją apie mirtį, ligas galima pateikti po truputį, sąmoningai, jį paruošiant“, – sako ji.

„Compensa Life“ atstovė savo ruožtu ragina įsivertinti, ar šeimos finansiniai ramsčiai būtų pakankami atlaikyti skaudžias nelaimes bei sunkias ligas ir, prireikus, pasirūpinti papildoma apsauga. „Tikrai labai ydinga praktika gyventi vadovaujantis požiūriu: „man taip neatsitiks“, – pastebi E. Mikulskytė.

„Man asmeniškai prireikė artimo draugo nelaimės, kad suprasčiau, kaip svarbu laiku pasirūpinti finansine apsauga sau ir artimiesiems. Nė vienas negalime būti užtikrinti dėl to, kas mūsų laukia ne tik po dešimtmečio, bet ir po metų ar savaitės, todėl tokių sprendimų geriau neatidėlioti ir, žinoma laiku apie tai informuoti šeimos narius“, – apibendrina ekspertė.

Pranešimas spaudai.