Emocijų audros motinystės kelyje

Emocijų audros motinystės kelyje


Ne džiaugsmas ir palaima, o melancholija, depresija ar net psichozė – vaikelio laukimo ir pasitikimo laikotarpis kai kurioms moterims gali kelti daug sudėtingų jausmų. Susitvarkyti su jais ir vėl pasijusti gerai kartais padeda artimieji, o kartais yra būtina profesionali psichikos sveikatos specialistų pagalba.


Ramutė ŠULČIENĖ


Vilniaus universiteto Psichologijos instituto asistentė, Suicidologijos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Eglė Mažulytė-Rašytinė sako, kad vis dar esame linkę motinystę labiausiai sieti su rožinėmis spalvomis piešiamu paveikslu: laiminga mama ant rankų sūpuoja ramiai miegantį naujagimį.


„Nereikia pamiršti, kad nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu moters organizme vyksta didžiuliai pokyčiai. Jie susiję ne tik su naujos gyvybės augimu, bet ir su visu tuo, kiek pačios moters organizmas turi pasikeisti ir prisitaikyti, kad vaisius galėtų augti ir gimti, o gimęs – išgyventi. Be to, kiekviena moteris patiria kardinalių hormoninių pokyčių, kurie neišvengiamai veikia ir jos psichiką“, – tvirtina pašnekovė ir atkreipia dėmesį, kad tai nėra tiesiog paprastas emocionalumas, kaip dažnai apibūdinama nėščių ir neseniai pagimdžiusių moterų savijauta.

REKLAMA


Šiuo laikotarpiu moters smegenyse vykstančių pokyčių mastas prilygsta pokyčiams paauglystės laikotarpiu, kai iš vaiko virstama suaugusiuoju.


„Suprantama, kad didžiulis virsmas, tapimas mama gali būti nelengvas, kupinas psichologinių iššūkių, o dalis moterų susiduria su psichikos sveikatos sutrikimais“, – teigia psichologė.


Sutrikimų įvairovė

Dažniau girdime apie pogimdyminę depresiją, tačiau šiuo jautriu laikotarpiu moterims gali kilti ir kitokių emocinių sunkumų. „Iš karto po gimdymo daug moterų patiria vadinamąją pogimdyminę melancholiją (angl. baby blues), pasižyminčią nuotaikų kaita, verksmingumu, irzlumu, kitais emociniais sunkumais ir galinčią trukti net iki kelių savaičių. Ši būsena nėra laikoma psichikos sutrikimu, dažniausiai ji stipriai nepaveikia moters gebėjimo pasirūpinti savimi ir naujagimiu. Vis dėlto daliai moterų pogimdyminė melancholija perauga į pogimdyminę depresiją“, – atkreipia dėmesį dr. E. Mažulytė-Rašytinė. Skaičiuojama, kad pogimdyminę depresiją patiria apie 10–15 proc. moterų ir ji pasireiškia ilgiau nei dvi savaites trunkančiu giliu liūdesiu ar tuštumos jausmu, malonumo pojūčio ir interesų praradimu, energijos ir motyvacijos stoka, užsisklendimu savyje, nerimu, kaltės jausmu ir pan.

REKLAMA


„Kur kas mažiau – iki maždaug 3 proc. – moterų gali susidurti su potrauminio streso sutrikimu, kurį nulemia trauminė gimdymo patirtis. Tokiu atveju potrauminio streso sutrikimas pasižymi vis iškylančiais prisiminimais apie patirtą sukrėtimą gimdant ir aktyviomis pastangomis išvengti to, kas galėtų priminti gimdymą, taip pat dirglumu, greitomis išgąsčio reakcijomis. Galiausiai labai retas, tačiau itin sudėtingas psichikos sutrikimas, yra pogimdyminė psichozė. Moteris pradeda labai neįprastai ar keistai elgtis, gali imti matyti ar girdėti tai, ko realybėje nėra“, – skirtingas patirtis apžvelgia mokslininkė.


Pogimdyminė melancholija ir pirmieji pogimdyminės psichozės požymiai pasireiškia per pirmąsias kelias savaites po gimdymo, o pogimdyminė depresija gali pasireikšti ir vėliau – praėjus pusmečiui, retesniais atvejais ir beveik metams po gimdymo. Potrauminio streso sutrikimo simptomai dažniausiai pastebimi praėjus mėnesiui po gimdymo, bet tam tikrais atvejais galima pastebėti ir atidėtų reakcijų, t. y. sutrikimas išryškėja kiek vėliau.


Pasak specialistės, nuspėti, kokia moters psichikos sveikatos būklė bus po gimdymo, nėra įmanoma – niekas nesame apsaugotas nuo psichikos sveikatos sutrikimų. Tuo pačiu metu žmogų gali veikti daug įvairių pažeidžiamumo (didinančių riziką) ir apsauginių (mažinančių riziką) veiksnių, ir būtent šių veiksnių sąveika gali lemti, ar psichikos sutrikimas išsivystys, ar ne.



Artimųjų dėmesys ir palaikymas

Kada po gimdymo jau reikia kreiptis į specialistus, o kada galbūt užtektų artimųjų pagalbos? Pasak dr. E. Mažulytės-Rašytinės, pogimdyminė melancholija laikoma įprastu reiškiniu ir tokiu atveju specialisto pagalba nėra reikalinga. Tačiau kaip ir kiekvienai neseniai gimdžiusiai moteriai, labai svarbu artimųjų parama ir palaikymas.


„Įprastai pogimdyminė melancholija per keletą savaičių praeina savaime. Pasireiškus psichikos sutrikimams – pogimdyminei depresijai, potrauminio streso sutrikimui po gimdymo, pogimdyminei psichozei – specialistų pagalba gali būti reikalinga, o tam tikrais atvejais netgi būtina. Pastebėję pogimdyminės psichozės požymius – itin keistą ir neadekvatų moters elgesį, artimieji turėtų kuo skubiau kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą, nes dėl iškreipto realybės suvokimo gali kilti grėsmė ir mamos, ir naujagimio sveikatai. Bet kokiu atveju, jei artimieji pastebi, kad moteriai po gimdymo yra itin sunku, o vidinių, t. y. pačios moters, ar išorinių, t. y. artimųjų paramos, resursų susidoroti su sunkumais nepakanka, verta pasitarti su psichikos sveikatos specialistu, pavyzdžiui, psichologu“, – laiku kreiptis pagalbos ar bent pasitarti kviečia pašnekovė.


Pasak jos, visų neseniai gimdžiusių moterų po didinamuoju stiklu stebėti tikrai nėra būtina, tačiau artimiesiems svarbu suprasti, kad kiekvienai moteriai, nesvarbu, ar ji pagimdė pirmą ar penktą vaikelį, pogimdyminis periodas yra didžiulio virsmo laikas.


„Didžioji dalis pačios moters fizinių ir psichologinių resursų tuo metu yra nukreipta į naujagimį, todėl svarbu moterį palaikyti, aktyviai siūlyti savo pagalbą ir suteikti būtent tokią paramą, kokios jai norisi ir reikia,“ – pataria dr. E. Mažulytė-Rašytinė.

REKLAMA


Žinojimas padeda įveikti sunkumus

Ką derėtų žinoti pačioms moterims apie galimas emocijas pagimdžius? „Manau, naudinga žinoti, kad gali būti visaip, kad tapimas mama yra kupinas iššūkių ir kiekvienai moteriai unikalus. Reikia ieškoti pagalbos ne tik tada, kai jau nebegali, bet ir tada, kai dar gali, bet yra sunku. Labai naudinga susikurti savo palaikymo ratą. Galbūt tai būtų panašius išgyvenimus patiriančios mamos, su kuriomis galima atvirai pakalbėti, galbūt – giminaičiai, kurie padėtų fiziškai: pagamintų ir atneštų šilto maisto, panešiotų vaikelį, kol mama valandėlę nusnūs ar nusipraus po dušu. Taip pat labai svarbu nebijoti, esant poreikiui, kreiptis į psichikos sveikatos specialistą“, – tvirtina psichologė.


Psichikos sunkumams tapus per dideliems, moterims gali būti pasiūlyta įvairi pagalba. Priklausomai nuo būklės, gali būti siūlomas stacionarinis (ligoninėje) arba ambulatorinis gydymas medikamentais, psichologo konsultacijos, psichoterapija.


„Psichikos sutrikimų gydymas pogimdyminiu laikotarpiu išsiskiria tuo, kad didelę jo dalį užima ir praktiniai rūpinimosi vaiku klausimai, itin svarbus yra artimųjų įsitraukimas. Pavyzdžiui, jei moteriai reikalingas stacionarinis gydymas, kyla klausimas, kas perims kūdikio priežiūrą, kaip užtikrinti galimybes mamai matytis su vaikeliu, kad šis atsiskyrimas netaptų dar vienu sukrėtimu. Dalis moterų vengia medikamentinio gydymo dėl to, kad nenori nutraukti žindymo, tačiau kai kurių medikamentų vartojimas yra visiškai ar bent iš dalies suderinamas su žindymu.


Kai kurioms moterims pogimdyminio laikotarpio psichikos sveikatos sunkumai yra tiesiogiai susiję su iššūkiais prižiūrint vaikutį, pavyzdžiui, moteris gali jaustis psichologiškai palūžusi, nes jai nesiseka žindyti. Tokiu atveju reikės žindymo specialisto pagalbos. O jei moters patiriama pogimdyminė depresija susijusi su chronišku miego stygiumi, visa šeima turi ieškoti sprendimų, kaip sudaryti sąlygas, kad mama galėtų patenkinti bent minimalų savo organizmo miego poreikį“, – apie skirtingus pasakoja dr. E. Mažulytė-Rašytinė.

REKLAMA


Svarbu mums visiems

Neretai moterys, susidūrusios su didesniais pogimdyminio periodo iššūkiais, sutrinka ir patiria kaltės ir gėdos jausmus: „Kokia gi aš mama, jei nesijaučiu laiminga sulaukusi taip norėto stebuklo – savo vaikelio?“ Tokie jausmai, pasak pašnekovės, gali trukdyti moteriai siekti reikalingos pagalbos.


Dr. E. Mažulytės-Rašytinės manymu, dėmesio mamų psichikos sveikatai trūksta ir mūsų visuomenėje bei sveikatos priežiūros sistemoje. „Visų pirma labai svarbus žmogiškųjų išteklių klausimas – ar medicinos personalas turi reikiamų žinių apie moterų psichikos sveikatą pogimdyminiu laikotarpiu ir ar yra galimybė konsultacijų metu skirti dėmesio ir laiko apie tai kalbėtis. Visgi dera pabrėžti, kad rūpinimasis mamomis nėra vien sveikatos priežiūros sistemos atsakomybė, tai – ir svarbus socialinis klausimas, prie kurio sprendinių prisidėti gali visa visuomenė. Pavyzdžiui, verslai gali kurti tokias paslaugų teikimo vietas, kurios būtų palankios kūdikius auginančioms šeimoms, bendruomenės – suteikti erdves, kuriose galėtų steigtis mamų klubai, galų gale, kai kiekvienas iš mūsų nueiname aplankyti naujagimio susilaukusios šeimos, derėtų ne prašyti palaikyti kūdikį ant rankų, o apkabinti mamą ir paklausti, kaip ji jaučiasi“, – apie visų indėlį kalba psichologė.


Daugiau informacijos ir pagalbos

Pastaraisiais metais informacijos apie moterų psichikos sveikatą po gimdymo daugėja, pačios moterys viešojoje erdvėje vis dažniau dalijasi ne tik motinystės džiaugsmais, bet ir sunkumais, imamasi įvairių į mamų psichikos sveikatą orientuotų iniciatyvų. Pavyzdžiui, visuomeninis pogimdyminės depresijos prevencijos projektas „Mama mums rūpi“ vykdo daug veiklų, siūlo psichologo konsultacijas, pagalbos grupes. Projekto kūrėjos siekia inicijuoti kompleksinius pokyčius Lietuvoje, kad besilaukiančios ir kūdikius auginančios moterys, susidūrusios su emociniais sunkumais, gautų reikiamą informaciją, sulauktų pagalbos ar būtų skatinamos kreiptis į specialistus, o prireikus gautų kokybišką, tinkamą gydymą. Viena iš šio projekto iniciatyvų yra „Laiškai mamai ir tėčiui“, skirta suteikti daugiau pasitikėjimo savimi jaunoms šeimoms ir paskatinti atkreipti dėmesį į savo jausmus bei išgyvenimus. Šiuos laiškus galima rasti projekto interneto svetainėje https://www.mamamumsrupi.lt/. Daugiau informacijos apie moters emocinius pokyčius tampant mama ir pagalbos galimybes galima rasti adresu https://pagalbasau.lt/depresija-po-gimdymo.


Emocijų audros motinystės kelyje







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 09 (2024)

    Savaitė - Nr.: 09 (2024)