Tvarkome aplinką: paaiškino, kokių pavojų kyla deginant plastiko atliekas

Tvarkome aplinką: paaiškino, kokių pavojų kyla deginant plastiko atliekas


Iš kaimyno kiemo kyla juodi, dvokiantys dūmai? O galbūt šie vaizdai ir negeras kvapas periodiškai kartojasi? Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl pastaruoju metu nesijaučiate sveikas.


Patiems deginti – daugiau nei nesaugu


„Tvarkant aplinką, namus arba radus šiukšlių mielame gamtos kampelyje gali kilti noras kuo greičiau jomis atsikratyti sudeginant. Deja, plastiko deginimas laužavietėje ar namų krosnyje yra ne tik draudžiamas įstatymu, bet ir gali turėti skaudžių pasekmių sveikatai. Todėl plastiko atliekoms yra skirti du keliai.


Jei tai pakuotės, jos turėtų būti metamos į pakuočių atliekoms skirtus konteinerius, o jei tai kitų gaminių atliekos, joms yra skirti buitinių atliekų konteineriai. Bet kuriuo atveju tokios atliekos pateks į įgaliotų tvarkytojų rankas ir bus saugiai sutvarkytos“, – aiškina VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė.


Pasak Aplinkos apsaugos agentūros specialistų, laužavietėse ar buitiniuose įrenginiuose deginant plastiko turinčias pakuotes ir plastiko gaminius, į aplinką išsiskiria anglies monoksidas, anglies dioksidas, smulkiosios kietosios dalelės, juodoji anglis (suodžiai), organinė anglis, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA) – jų yra gana daug, polichlorinti bifenilai (PCB) ir kiti patvarūs organiniai teršalai (POT), dioksinai, furanai, benzenas, chlorbenzenas, sieros oksidai ir kt.

REKLAMA


Aplinkoje lieka suanglėjusi kietoji medžiaga, šlakai, kurių sudėtyje būtų galima aptikti sunkiųjų metalų ir kitų kenksmingų aplinkai (augalijai, dirvožemiui, požeminiam vandeniui) elementų ar medžiagų.


Kenksminga deginant netgi mažais kiekiais


Nesaugaus deginimo metu į aplinkos orą išsiskiriančios medžiagos yra labai kenksmingos net ir itin mažais kiekiais – gali sukelti įvairių organų vėžinius, mutageninius susirgimus, kenkti plaučiams, širdžiai, kraujagyslėms, smegenims, reprodukcijos organams, akims, odai ir kt. Tai gali išprovokuoti astmą, astmos priepuolius, infarktą, insultą, nevaisingumą, vystymosi ar motorikos sutrikimus, odos, akių ir kitokias ligas.


Kauno technologijos universiteto Aplinkosaugos technologijos katedros mokslininkų atlikto eksperimento metu laboratoriniame stende buvo deginamos įvairios plastiko atliekos bei nustatoma policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA) koncentracija dūmuose. „Degant plastiko pakuotėms, ypač turinčioms skysčio likučių, kaip pieno ar pomidorų padažo pakuotės, PAA koncentracija dūmuose buvo 6–8 kartus didesnė nei degant medienos granulėms“, – teigia Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja Violeta Kaunelienė.

Deginant profesionaliai – išgaunama energija

REKLAMA


„Deginant plastiko pakuotes ar plastiko gaminius kieme ar nesaugiuose įrenginiuose, į aplinką išsiskiria įvairūs teršalai, tokie kaip dioksinai – furanai bei sunkieji metalai. Degimo metu susidarę sunkieji metalai nesuyra, o tik keliauja iš vienos ekologinės nišos į kitą. Pavojingas yra ne tik atskirų pavojingų cheminių teršalų, bet ir jų bendras sinergetinis veikimas. Dioksinai ir furanai – tai grupė organinių junginių, pasižyminčių itin dideliu nuodingumu, kancerogeniškumu ir mutageniškumu, net labai mažos dozės sukelia vėžį ir apsigimimus“, – atkreipia dėmesį pavojingąsias atliekas tvarkančios įmonės „Toksika“ laboratorijos vedėja Rita Paukštė.


Ji taip pat pabrėžia, kad UAB „Toksika“ neperdirbamo plastiko atliekos deginamos pavojingųjų atliekų deginimo jėgainėje 1200 °C temperatūroje. Jėgainėje yra įdiegta moderni dūmų valymo sistema bei sumontuota automatinė teršalų matavimo stotelė, kuri leidžia stebėti nuolat deginamų atliekų teršalų koncentracijas dūmuose. Deginant plastiko atliekas gauta šiluminė energija yra paverčiama elektros energija generatorių ir garo turbinos pagalba. Deginant vieną toną tokių gaminių, sugeneruojama 315 kWh elektros energijos.


Rūšiuodami saugome save ir galime sutaupyti


„Tiek perdirbant tinkamas perdirbti plastiko pakuotes, tiek ir deginant neperdirbamas plastiko atliekas, ne tik apsaugoma aplinka bei tausojama sveikata, bet ir gaunama nauda. Todėl kviesčiau būti sąmoningais ir naudotis Lietuvoje gerai išvystyta atliekų rūšiavimo infrastruktūra. Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad tais atvejais, kai gyventojai išmeta plastiko ar kitokias pakuotes į pakuočių atliekoms skirtus konteinerius, jų tvarkymą finansuoja gamintojai. Namų ūkiams tai yra galimybė sumažinti išlaidas, skiriamas po rūšiavimo likusių buitinių atliekų tvarkymui“, – aiškina PTO atstovė E. Razbadauskaitė.



Aplinkos apsaugos departamentas atkreipia dėmesį, kad už atliekų deginimą, kai teršiamas oras, asmenims taikoma bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų. Pakartotinai padaryti nusižengimai užtraukia asmenims nuo 270 iki 1200 eurų baudą, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 3000 eurų baudą.


Partnerių turinys.