Dabartinis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda vis dar pirmauja visuomenės apklausose, bet jeigu valstybės vadovo rinkimai būtų įvykę kaip planuota, sekmadienį, gegužės 10-ąją, jis būtų surinkęs 45 proc. balsų ir turėtų tęsti kovą antrajame rate.

Tai rodo naujausio sociologinio tyrimo rezultatai, kuriuos pirmadienį paskelbė laikraštis „Rzeczpospolita“.

Tyrimų centro IBRiS surengtos apklausos duomenimis, antrąją vietą pirmajame rate būtų užėmęs nepriklausomas kandidatas, žurnalistas Szymonas Hołownia – 19 proc. balsų, o trečiąją - Lenkijos valstiečių partijos (PSL) lyderis Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, už kurį galėjo balsuoti 16,6 proc. rinkėjų.

Didžiausios opozicinės partijos – Piliečių platformos – kandidatė Małgorzata Kidawa-Błońska neteko didelės elektorato dalies paramos ir dabar gali tikėtis tik 4,5 proc. rinkėjų balsų.

Apklausa buvo surengta gegužės 8-9 dienomis, joje dalyvavo 1 100 žmonių.

Gegužės 10 d. Lenkijoje turėjo įvykti prezidento rinkimai. Bet dėl koronaviruso pandemijos ir politinių nesutarimų valdančiojoje koalicijoje ir su opozicija šalies valdžiai taip ir nepavyko laiku surengti balsavimo. Tai atsitiko pirmą kartą nuo 1989 metų, kai Lenkijoje buvo atkurta demokratija.

Kaip pareiškė Valstybinės rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Sylwesteris Marciniakas, dabar Seimo pirmininkė Elżbieta Witek turi per 14 dienų paskirti naujus rinkimus, kurie turi įvykti bet kurį sekmadienį per 60 dienų nuo jos sprendimo paskelbimo.

Manoma, kad rinkimai bus surengti birželį arba liepą. Jau pranešta, kad koronaviruso pandemijos sąlygomis gali būti balsuojama paštu. Pasak stebėtojų, kuo vėliau įvyks rinkimai, tuo mažesnės galimybės, kad juos laimės dabartinis Lenkijos prezidentas A. Duda, kurio įgaliojimai baigiasi rugpjūčio 6 d.

Lenkijos prezidento rinkimai turi būti surengti per 74 dienas

Varšuva, gegužės 10 d. (ELTA). Sekmadienį Lenkijos valstybinė rinkimų komisija (VRK) konstatavo, kad gegužės 10 d. paskirtuose šalies prezidento rinkimuose balsavimas buvo neįmanomas.

VRK paskelbtame nutarime sakoma, kad „Lenkijos prezidento rinkimuose, paskirtuose 2020 metų gegužės 10 d., nebuvo galimybės balsuoti už kandidatus“. „Negalėjimas balsuoti už kandidatus prilygsta negalėjimui balsuoti todėl, kad nėra kandidatų arba yra tik vienas kandidatas“, - paaiškino VRK.

Tuo būdu VRK formaliai patvirtino, kad Lenkijos prezidento rinkimai neįvyko. „Tai reiškia, jog Seimo pirmininkė Elżbieta Witek dabar turi 14 dienų, kad vėl paskirtų rinkimus, kurie turi įvykti per 60 dienų nuo jos sprendimo paskelbimo“, - pažymėjo VRK pirmininkas Sylwesteris Marciniakas.

Jis patikslino, kad VRK nerengs Aukščiausiajam teismui ataskaitos apie neįvykusius rinkimus. „VRK nariai nepritarė ataskaitos koncepcijai ir nulinio rinkimų rezultato apibrėžimui, kadangi balsavimas neįvyko, o apygardų rinkimų komisijos dėl to negalėjo pateikti protokolų“, - paaiškino jis.

Gegužės 10 d. Lenkijoje turėjo įvykti prezidento rinkimai. Bet dėl koronaviruso pandemijos ir politinių nesutarimų valdančiojoje koalicijoje ir su opozicija šalies valdžiai taip ir nepavyko laiku surengti balsavimo. Tai atsitiko pirmą kartą nuo 1989 metų, kai Lenkijoje buvo atkurta demokratija.