Suomijos premjerė S. Marin: karas Ukrainoje rodo, kad Europa yra nepakankamai stipri

Suomijos premjerė S. Marin: karas Ukrainoje rodo, kad Europa yra nepakankamai stipri


Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin atvirai įvertino Europos pajėgumus Rusijos karo Ukrainoje fone ir tiesiai pareiškė, kad nesame pakankamai stiprūs, kad galėtume vieni pasipriešinti Maskvai.


Australijoje viešinti NATO narystės laukiančios šalies vadovė sakė, kad prezidento Vladimiro Putino įsiveržimas į kaimyninę Ukrainą ir jos okupacija atskleidė ir Europos silpnybes, ir strategines klaidas bendraujant su Rusija.


„Turiu būti labai atvira, negailestingai atvira kalbėdama su jumis, Europa šiuo metu nėra pakankamai stipri. Be JAV mes patektume į bėdą“, – sakė ji Sidnėjaus Lowy instituto analitiniam centrui.


S. Marin tvirtino, kad Ukrainai turi būti suteikta „viskas, ko reikia“ karui laimėti, pridurdama, kad labai svarbus čia JAV vaidmuo aprūpinant Kyjivą ginklais, finansais ir humanitarine pagalba, būtina Rusijos puolimui stabdyti.


„Turime pasirūpinti ir savo pačių pajėgumų kūrimu, kai kalbame apie Europos gynybą, Europos gynybos pramonę, ir užtikrinti, kad patys susidorotume su įvairiomis situacijomis“, – sakė ji.

REKLAMA


Suomija beveik prieš 105 metus iškovojo nepriklausomybę nuo Rusijos ir vėliau smarkiai sumušė įsiveržusią sovietų kariuomenę, nors ši turėjo didelę karinės jėgos persvarą.


37 metų Suomijos lyderė kritikavo ES politiką, kurioje buvo pabrėžiama bendradarbiavimo su V. Putinu svarba, ir sakė, kad blokas turėjo įsiklausyti į valstybes nares, kurios buvo Sovietų Sąjungos dalis iki pat šios žlugimo.


Nuo įstojimo į ES 2004 metais tokios šalys kaip Estija ir Lenkija ragino ES nares laikytis griežtesnės pozicijos V. Putino atžvilgiu, o Prancūzija, Vokietija, Italija ir Graikija, kurios pasisakė už glaudesnius ekonominius ryšius su Maskva, tokią poziciją menkino.


„Turėjome daug anksčiau įsiklausyti į tai, ką sako mūsų draugai Baltijos šalyse ir Lenkijoje, – sakė S. Marin. – Ilgą laiką Europa kūrė strategiją Rusijos atžvilgiu, siekdama užmegzti glaudesnius ekonominius ryšius, pirkti iš Rusijos energiją... manėme, kad tai padės išvengti karo“.


S. Marin pridūrė, kad šis požiūris „pasirodė esąs visiškai klaidingas“. „Jiems nerūpi ekonominiai ryšiai, jiems nerūpi sankcijos. Jiems nerūpi niekas“, – sakė ji.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 05 (2023)

    Savaitė - Nr.: 05 (2023)