Eksperto nuomonė: pensijų kaupimo pokyčiai eliminuos dvi pagrindines klaidas

Eksperto nuomonė: pensijų kaupimo pokyčiai eliminuos dvi pagrindines klaidas


Nuo šių metų įsigaliojantys II pensijų pakopos pokyčiai kaupiantiesiems turėtų padėti pasirūpinti finansiškai saugesne senatve. Pensijų sistemos naujovės daugiau kaip 1,3 mln. šalies dirbančiųjų padės išvengti kelių dažnai daromų klaidų - apsaugos nuo emocijomis paremtų sprendimų ir užtikrins optimalią investavimo strategiją, pritaikytą kaupiančiojo amžiui, teigia „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.


Per pastarąjį dešimtmetį išryškėjo kelios tobulintinos II pensijų pakopos sistemos vietos, rašoma T.Gudaičio komentare. Iki šiol egzistavusi sistema ilguoju laikotarpiu turėjo padėti šalies gyventojams sukaupti lėšų senatvei ir dar gauti papildomos vertės iš investicinio prieaugio.


Vis dėlto paaiškėjo, kad realybėje viskas veikia ne taip efektyviai, kaip turėtų. Viena pagrindinių to kliūčių - pačių kaupiančiųjų pensijai pasirinkimai, kurie neretai būdavo paremti emocijomis, o ne racionaliais argumentais, teigia T.Gudaitis.


Tuo buvo galima įsitikinti stebint II pensijų pakopos dalyvių elgseną prieš dešimtmetį, rašo banko ekspertas. 2007 m. akcijų rinkoms pasiekus piką, aktyvesni II pensijų pakopos dalyviai rinkosi rizikingesnius fondus, o jau po metų, kai akcijų rinkos patyrė didžiulį nuosmukį, jie perėjo į saugesnius fondus.


Pirmuoju atveju kaupiantieji patyrė nuostolių, o antruoju, kai finansų rinkos pasaulyje perėjo į atsigavimo stadiją, jie gavo mažesnį nei galėjo investicinį prieaugį. Tiesa, didesnioji dalis pensijų fondų dalyvių per pastarąjį dešimtmetį apskritai nesiėmė jokių veiksmų ir liko kaupti tame fonde, kurį jie pasirinko, kai sudarė pensijų kaupimo sutartį.

REKLAMA


„Panašu, kad 2008-2009 m. laikotarpio pamokas šiandien turbūt atsimena tik nedidelė dalis visų kaupiančiųjų. Atliktoje apklausoje II pensijų pakopos dalyvių buvo paklausta, pagal ką jie rinktųsi pensijų fondą. Didesnioji dalis respondentų nurodė du pagrindinius kriterijus: didesnę žadamą fondo grąžą (58 proc.) ir gerus pastarųjų kelerių metų fondo rezultatus (53 proc.). Nors kaip žinia, praeities rezultatai neužtikrina tokių pačių rezultatų ateityje“, - teigia T.Gudaitis.


Pasak jo, vienas svarbiausių kriterijų pasirenkant savo pensijų fondą yra tinkamas balansas tarp grąžos ir rizikos per visą kaupimo laikotarpį. Šį kriterijų minėtoje apklausoje nurodė beveik kas trečias (31 proc.) respondentas.


„Tačiau toli gražu ne visi iš jų galėtų efektyviai pasirinkti. Jiems sutrukdytų jų pasyvumas, mat reguliariai savo pensijų fondo rezultatais ir jame sukaupta suma domisi tik 16 proc. respondentų. Tad pasyvumas ir emocijos iki šiol buvo dvi didžiausios kliūtys, kurios galėjo II pensijų pakopos dalyviams priimti efektyvius sprendimus.


Gera žinia ta, kad nuo 2019 m. visų antrosios pensijų pakopos fondų veikla bus paremta gyvenimo ciklo strategija. Tokie fondai „sens“ kartu su pensijų fondo dalyviais ir automatiškai jam pritaikys investicinę riziką. Net savo pensijų fondu nesidomintis dalyvis galės būti tikras, kad jo pensijų fondo investicinė rizika visada subalansuota, atsižvelgiant į jo amžių“, - rašo banko atstovas.


Galiausiai, dar vienas aspektas, į kurį dėmesį atkreipia tik nedidelė dalis kaupiančiųjų - tai fondo valdymo mokesčiai, prabrėžia T. Gudaitis. Remiantis gyventojų nuomonės tyrimu, tam dėmesį iki šiol buvo linkę skirti tik 18 proc. kaupiančiųjų. Šiuo atveju viskas paprasta - kuo mažesnis valdymo mokestis, tuo didesnė dalis fondo uždirbtos grąžos lieka pačiam kaupiančiajam. Minėtieji gyvenimo ciklo fondai išsiskiria palankesniais mokesčiais negu dalis ankstesnių II pensijų pakopos fondų, tad visi kaupiantieji turi geresnes galimybes sukaupti dar daugiau lėšų. O pagrindinis sėkmingo kaupimo kriterijus yra kiekvieno dalyvio pasiryžimas kas mėnesį skirti lėšų savo pensijų fondui ir taip užsitikrinti labiau aprūpintą senatvę, teigia T.Gudaitis.