Šiandienos aktualijos: „naujųjų tėčių“ privilegijos, auganti būstų rinka ir naftos pabaiga

Šiandienos aktualijos: „naujųjų tėčių“ privilegijos, auganti būstų rinka ir naftos pabaiga


Teisė auginti vaikus - „naujųjų tėčių“ privilegija. Būstų rinka po krizės stabiliai auga. Kada pasibaigs nafta? Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai - 31-ojoje šių metų „Savaitėje“.


Teisė auginti vaikus – „naujųjų tėčių“ privilegija


Neseniai buvo pritarta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai „Dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros“, jos nuostatas per 3 metus reikės perkelti į mūsų įstatymus. Kai kuriais atvejais sąlygos auginti vaikus mūsų šalyje – net palankesnės; diskusijų sukėlė neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos vyrams, iškart pavadintos priverstinėmis.


Teodora RAŠIMAITĖ


„Lietuva daugeliu atvejų užtikrina geresnes sąlygas auginti vaikus, nei nustatyti minimalūs reikalavimai, dėl kurių susitarė Europos Sąjungos (ES) valstybės. Pavyzdžiui, mokamos vaiko priežiūros atostogos pas mus gali trukti 12 arba 24 mėnesius pagal pasirinkimą, o minimalus reikalavimas direktyvoje – 8 mėnesiai. Tačiau mes turėsime įteisinti neperleidžiamus 2 mėnesius vaiko priežiūros atostogų. Jie dings, jei tėtis nepasinaudos šia dalimi“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.


Mūsų šalyje naudotis vaiko priežiūros atostogomis galima iki trejų metų, tačiau tretieji priežiūros metai nėra apmokami – tuo laikotarpiu tik išlaikoma darbo vieta. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu vaiko priežiūros išmokas gauna 31,5 tūkst. moterų ir 9,9 tūkst. vyrų. Vidutinis išmokos dydis – 457 eurai.

REKLAMA


„Geresnė padėtis Lietuvoje ir kitais klausimais. Pavyzdžiui, mokamos tėvystės atostogos pas mus trunka mėnesį, o minimalus reikalavimas – dvi savaitės. Darbdaviai Lietuvoje turi suteikti atostogas darbuotojams, kurie slaugo šeimos narį, tokiam laikui, kokį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga, o direktyvoje kalbama apie minimumą – 5 darbo dienas per metus“, – pabrėžia ministras.


Daugiau apie tai – rubrikoje „Aštri tema“.


Šiandienos aktualijos: „naujųjų tėčių“ privilegijos, auganti būstų rinka ir naftos pabaiga


Būsto rinka po krizės stabiliai auga


Nekilnojamojo turto (NT) rinka šalyje tolygiai auga toliau, ir ne tik „tradiciškai“ – tik trijuose mūsų didmiesčiuose. Tai nuteikia optimistiškai, nes būsto rinka – vienas iš svarbių šalies ekonomikos būklės indikatorių.


Arūnas MARCINKEVIČIUS


Jau devintus metus iš eilės auganti Lietuvos būsto rinka šiais metais didesnių staigmenų nepateikė – bendri rodikliai dar kartą parodė, kad ši rinka išgyvena geriausius laikus per pastarąjį dešimtmetį. Pirmasis šių metų pusmetis Lietuvos būsto rinkoje buvo itin rezultatyvus: palyginti su pirmaisiais 6 praėjusių metų mėnesiais, būstų (butų ir namų) šalyje buvo įsigyta daugiausia nuo pat 2007-ųjų, skelbia didžiausia šalyje NT agentūra „Ober-Haus“ 2019 m. pirmojo pusmečio būsto rinkos apžvalgoje.


Registrų centro duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sudaryta 5 proc. daugiau butų ir 8 proc. daugiau namų pirkimo–pardavimo sandorių, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu. Per pirmuosius 6 šių metų mėnesius mūsų šalyje buvo sudaryti vidutiniškai 2 793 butų ir 887 namų pirkimo–pardavimo sandoriai per mėnesį. Palyginus 2019 m. pirmąjį pusmetį su tuo pačiu 2018-ųjų laikotarpiu, sparčiausias (daugiau kaip 20 proc.) bendras santykinis butų ir namų pirkimo–pardavimo sandorių skaičiaus augimas užfiksuotas Birštono (81 proc.), Širvintų r. (65 proc.), Alytaus r. (54 proc.), Panevėžio r. (50 proc.), Kupiškio r. (33 proc.), Zarasų r. (32 proc.), Ignalinos r. (29 proc.), Ukmergės r. (24 proc.), Anykščių r. ir Vilniaus r. (po 23 proc.) savivaldybėse.

REKLAMA


Per tą patį laikotarpį įsigytų būstų skaičius sparčiausiai mažėjo šiose Lietuvos savivaldybėse: Neringos (33 proc.), Švenčionių r. (18 proc.), Mažeikių r. (15 proc.), Druskininkų ir Kelmės r. (po 14 proc.), Molėtų r. (13 proc.), Kretingos r. (12 proc.) ir Rietavo (11 proc.).


„Didžiausi būsto rinkos aktyvumo pokyčiai dažniausiai yra fiksuojami mažiausiose šalies miestų savivaldybėse, pavyzdžiui, Neringos, Birštono, pasižyminčiose itin nedideliu būsto fondu, kartu ir sudaromų sandorių skaičiumi. Todėl dėl mažos sandorių imties tokiose savivaldybėse reguliariai ir fiksuojami didžiausi statistiniai nuokrypiai nuo šalies vidurkio“, – komentuoja rinkos tendencijas „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.


Visą straipsnį rasite rubrikoje „Ūkis“.


Šiandienos aktualijos: „naujųjų tėčių“ privilegijos, auganti būstų rinka ir naftos pabaiga


Kada pasibaigs nafta?


Kad naftos ištekliai anksčiau ar vėliau baigsis, girdėjome visi. Juk ne veltui nafta, kaip ir akmens anglys ar gamtinės dujos, vadinama neatsinaujinančiais ištekliais. Kada tai įvyks ir kokių padarinių turės žmonijai?


Vitalijus BALKUS


Rašytojai, filmų kūrėjai ir radikalūs ekologai piešia kone apokaliptinį žmonijos katastrofos vaizdą, vos tik sustos nafta varomos mašinos ir chemijos pramonė pritrūks žaliavos. Egzistuoja net bauginanti ir tikrai argumentuota mokslinė Olduvajaus teorija: remiantis ja, žmonija, pasiekusi technologinį piką, ims degraduoti ir sugrįš į akmens amžių, ir tai atsitiks pirmiausia dėl išeikvotų energijos išteklių. Beje, pagal šią teoriją, lūžio taško, kai imsime kristi žemyn, laukti liko neilgai – tai įvyks 2025–2030 m. Tik štai ar tikrai nafta greitai baigsis, ar tikrai negalėsime be jos išgyventi?


Archeologai, dirbantys Kaspijos jūros ir Eufrato upės regionuose, nuolat aptinka naftos naudojimo pėdsakų. Jau 6–4 tūkstantmetyje pr. m. e. nafta buvo išgaunama ir naudojama. Pirmiausia tam įtakos turėjo ypač arti žemės paviršiaus esantys naftingi sluoksniai, kartais iškildavę net į paviršių. Ne veltui žodis „nafta“, senosiose regiono kalbose skambėjęs kaip „nafata“, reiškė ne ką kita, o „ištekanti“. Nustebsite, bet išgauti naftos iškasus kiek gilesnį šulinį buvo įmanoma iki pat XIX a. pabaigos.


Jau senovėje naftos ar naftingų medžiagų naudojimo sritys buvo kuo įvairiausios. Visų pirma, kaip manoma, buvo pastebėtos konservuojamosios ir gydomosios naftos savybės. Taip egiptiečiai sumanė balzamavimo būdą: apsaugoti kūną nuo irimo padėdavo iš naftingos dervos gaminama, dabartinį asfaltą primenanti medžiaga. Pasak senovės graikų istoriko Strabono, egiptiečiai žaliavai išgauti naudojo prie Negyvosios jūros esančius gamtinių bitumų išteklius.



Beje, naftos bitumai buvo naudojami ir karyboje. Štai garsioji graikiška ugnis, naudota priešų laivams padegti, kaip mano istorikai, buvo būtent naftos bitumas. Įdomu, kad šį teiginį visiškai patvirtina istorinių rekonstrukcijų entuziastai, kuriems pavyko atkurti šio ginklo gamybos ir naudojimo technologiją. Be to, jų dėka atsirado pagrindas manyti, kad senovės ginklų arsenalas, paremtas degiųjų skysčių naudojimu, buvo gerokai didesnis.


Plačiau šia tema – rubrikoje „Įdomu“.