Šiandienos aktualijos: fiktyvių santuokų grimasos, atostogų ypatumai ir paslaptingas juodasis asfaltas

Šiandienos aktualijos: fiktyvių santuokų grimasos, atostogų ypatumai ir paslaptingas juodasis asfaltas


Fiktyvių santuokų grimasos: ir smurtas, ir skolos. Atostogų ypatumai: ar esame laisvi rinktis? Ką slepia juodas asfaltas – broką ar finansų stygių? Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai - 29-ojoje šių metų „Savaitėje“.


Fiktyvių santuokų grimasos – ir smurtas, ir skolos


Fiktyvių santuokų gali būti skirtingų. Kaip ir skirtingos būna jų sudarymo aplinkybės. Pagrindinis tokių santuokų sudarymo motyvas – noras gauti leidimą gyventi Europos Sąjungoje (ES). Tiesa, ekspertai išskiria atskirą fiktyvių santuokų tipą – išnaudojančias santuokas, kurios laikomos nusikaltimu žmogui.

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ


To mūsų šalyje dar nebuvo – birželio viduryje bado streiką prie Migracijos departamento durų paskelbė šiaulietė, kurios vyrui nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje. 61 metų lietuvė Jadvyga su dešimčia metų jaunesniu turku susipažino socialiniame tinkle „Facebook“. Įsižiebę jausmai baigėsi vestuvėmis. Jos vyko Turkijoje – pora tąsyk pirmą kartą pasimatė gyvai. Iš karto po vestuvių buvo paprašyta vyrui išduoti leidimą gyventi Lietuvoje. Migracijos departamento verdiktas buvo nepalankus įsimylėjėliams – santuoka pripažinta fiktyvia, tad ir leidimas gyventi Lietuvoje jaunikiui turkui neišduotas.


Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė sako, kad ponios Jadvygos pavyzdys – klasikinis. „Jis puikiai iliustruoja fiktyvios santuokos sudarymo principus. Vyras, kilęs iš Azijos, įprastai jaunesnis, susiranda vyresnio amžiaus vienišą ir pažeidžiamą moterį, įtikina meile ir pasiūlo jai tuoktis. Jie sunkiai rado bendrą kalbą, nes nekalba viena kalba – bendravo per „Google“ vertėją. Pora susipažino internetu: ji – iš ES, jis – iš Turkijos. Tuokėsi Turkijoje, prieš tai vienas kito nematė, vienas apie kitą mažai žino. Visi šie elementai ir sukėlė įtarimų santuokos tikrumu“, – sako pašnekovė.

REKLAMA


E.Gudzinskaitė tikina, kad niekas poniai Jadvygai nedraudžia jausti šiltus jausmus vyrui iš Turkijos, kurti su juo šeimą, vykti pas sutuoktinį. Šiuo atveju kalbama tik apie leidimą gyventi.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad ir pati šiaulietė anksčiau yra rašiusi Lietuvos ambasadai Turkijoje, kad vyrui santuoka tik priedanga norint laisvai emigruoti, tačiau vėliau tokį poelgį aiškinusi pavydu, o santuoka, suprask, tikrų tikriausia.


Daugiau šia tema – rubrikoje „Problema“.


Šiandienos aktualijos: fiktyvių santuokų grimasos, atostogų ypatumai ir paslaptingas juodasis asfaltas


Atostogų ypatumai: ar esame laisvi rinktis?


Vasara – atostogų metas. Tačiau ne visi žmonės, dirbantys Lietuvoje veikiančiose įmonėse, gali ilsėtis šiuo metų laiku ar pasiimti tiek atostogų, kiek patys pageidauja ir leidžia Darbo kodeksas. Kokios priežastys lemia šią situaciją ir kodėl turime suskubti išnaudoti sukauptas atostogų dienas?


Ivona JAROSLAVCEVIENĖ


„Ne viena ūkio šaka itin priklauso nuo sezoniškumo, – sako specialistų paieškos portalo CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė. – Štai žemės ūkyje pagrindiniai darbai dirbami būtent vasarą, statybų sektoriuje taip pat pats darbymetis būtent dabar.“


Tačiau Darbo kodeksas jokių išimčių nenumato: bet kuris dirbantis Lietuvos gyventojas turi teisę į kasmetes atostogas, ir bent viena atostogų dalis turi būti ne trumpesnė kaip 10 darbo dienų. Tačiau, kaip paaiškėjo portalui CVMarket.lt apklausus dirbančius Lietuvos žmones, Darbo kodekso nuostatos ir realus gyvenimas sutampa ne visuomet.


28,3 proc. Lietuvos įmonių darbuotojų nurodė, kad iš darbdavio patiria tam tikrų suvaržymų dėl atostogų. Kas dvidešimtas (5,7 proc.) teigė, kad negali atostogauti tiek, kiek numato Darbo kodeksas, t. y. ne mažiau kaip 10 darbo dienų vienu kartu. Kas dvyliktas (8,6 proc.) skundėsi, kad priverstas imti atostogų tik tuomet, kai tam neprieštarauja darbdavys.


Paprastai tai reiškia, kad užginta atostogauti vasaros mėnesiais, kai ne vienai įmonei – pats darbymetis (pavyzdžiui, statybininkams, kavinėms, viešbučiams ir pan.) O 11,5 proc. apklaustųjų minėjo, kad turi atsižvelgti į darbdavio norus ir dėl atostogų trukmės, ir dėl atostogų meto. Atsirado ir tokių, kurie pareiškė, kad jų pailsėti darbdavys išvis neišleidžia. Taip teigė 2,6 proc. apklaustųjų. Netikėta, bet taip teigiančių buvo daugiau tarp tų darbuotojų, kuriems 30 metų ir mažiau.

REKLAMA


Dar 1,5 proc. žmonių informavo, kad atostogauja kartu su visais darbuotojais, mat dėl įmonės specifikos darbai stabdomi vienu metu visoje įmonėje. Net 5,6 proc. respondentų negalėjo atsakyti dėl atostogų, nes pasirodė, kad jie išvis neatostogauja. Tokių asmenų kur kas daugiau buvo tarp trisdešimtmečių ir jaunesnių. Paprastai neatostogaujantieji aiškina, kad puikiai pailsi savaitgaliais ar ilgųjų savaitgalių metu.


Daugiau informacijos apie tai – rubrikoje „Aštri tema“.


Šiandienos aktualijos: fiktyvių santuokų grimasos, atostogų ypatumai ir paslaptingas juodasis asfaltas


Ką slepia juodas asfaltas – broką ar finansų stygių?


Ištyrus mūsų kelius paaiškėjo, kad daugiau negu pusė jų – blogos kokybės, tačiau kelininkai pateikia argumentus, kodėl taip yra. Belieka tikėtis, kad, priėmus ilgalaikės valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros strategijos projektą, mūsų keliai pagerės.


Arūnas MARCINKEVIČIUS


Šiuo metu mūsų šalies valstybinės reikšmės keliuose atliekami jų kokybės tyrimai, o šiam tikslui pirmą kartą pasitelkta mobili tyrimų laboratorija. Nuo gegužės jau nuskenuota apie 4,5 tūkst. km Lietuvos kelių.


Ta proga susisiekimo ministras Rokas Masiulis pasidžiaugė, kad lietuviai pirmieji iš Baltijos šalių įsigijo tokią techniką. Tikimasi, kad ji padės ne tik greitai ir objektyviai ištirti mūsų kelius, bet ir spręsti tarp kelininkų ir Susisiekimo ministerijos ar Lietuvos automobilių kelių direkcijos iškilusius ginčus dėl atliktų darbų kokybės.


Anksčiau rasti tinkamų argumentų, pagrindžiančių kelių kokybę, būdavo sunku abiem pusėms, nes asfalto danga išoriškai visur vienodai juoda, tačiau kokios sudėties yra asfalto masė ir koks tikslus dangos storis, dažniausiai likdavo nenustatyta. Tad R Masiulis džiaugiasi, jog minėti tyrimai iki minimumo sumažina žmogaus įtaką vertinant vieno ar kito kelio ruožo kokybę.


Plačiau apie tai – rubrikoje „Lietuvoje“.