Šiandienos aktualijos: naujoji ES valdžia, moksleivių vasaros ypatumai ir vienkartinių indų eros pabaiga

Šiandienos aktualijos: naujoji ES valdžia, moksleivių vasaros ypatumai ir vienkartinių indų eros pabaiga


Ką mums lems naujoji Europos Sąjungos valdžia? Vasara ir moksleiviai: noras užsidirbti stipresnis už galimybę pailsėti. Vienkartinių indų eros pabaiga. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai - 28-ojoje šių metų „Savaitėje“.


Ką mums lems naujoji ES valdžia?


Nors iš pradžių triukšmo buvo daug, bet Senojo žemyno valstybių politikai vos per tris dienas išsirinko Europos Sąjungos (ES) pagrindinius vadovus. Tai – tikras Vakarų europiečių triumfas.


Arūnas MARCINKEVIČIUS


Europos Komisijai vadovaus vokietė, Europos Tarybos pirmininku taps belgas, Bendrijos užsienio politikos vadovu – ispanas. Europos Centriniam Bankui taip pat vadovaus vakarietė – prancūzė. Akivaizdu, kad tebesitęsiantis Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel tandemas duoda rezultatų: dviejų didžiausių ES valstybių įtaka Bendrijai tik stiprėja. Akivaizdu ir tai, kad, nesuvienijusios savo interesų bei veiksmų, Vidurio ir Rytų Europos valstybės šiose valdžios dalybose liko už borto.


Taip, galima teigti, kad sprendimai Europos Parlamente (pirmininku, beje, išrinktas italas) priimami balsų dauguma, Europos Taryba taip pat visus klausimus sprendžia kolegialiai. Tačiau nepaneigsi ir to, kad visose Bendrijos struktūrose jos vadovų vaidmuo yra nenuginčijamas. Ypač kai reikia spręsti klausimus, susijusius su priešprieša tarp Vakarų ir Rytų. Tad, tikėtina, Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovų, o drauge – ir piliečių laukia nelengvi išbandymų metai ginant savo interesus prieš labiau patyrusius vakariečius.

REKLAMA


Plačiau apie tai – rubrikoje „Savaitės klausimas“.


Šiandienos aktualijos: naujoji ES valdžia, moksleivių vasaros ypatumai ir vienkartinių indų eros pabaiga


Vasara ir moksleiviai: noras užsidirbti stipresnis už galimybę pailsėti?


Vasaros saulė ir kūną glostanti šiluma mums visada asocijuojasi su atostogomis. Tačiau šis nuostabus metas žada ir kitokių spalvų. Poros mėnesių pauzę padaręs jaunimas, užuot visą laiką skyręs poilsiui nuo mokslo, vis labiau veržiasi dirbti. Juolab kad ir „skylėta“ Lietuvos darbo rinka skatina tai daryti – darbdaviai papildomų rankų šiltuoju metų laiku šiemet ėmė žvalgytis gerokai anksčiau.


Audronė FILIMANAVIČIENĖ


Darbdaviai jaunų darbuotojų pradėjo ieškoti nuo pat balandžio, nors įprastai mokiniams skirtus pirmuosius darbo pasiūlymus pateikdavo gegužę, baigiantis mokslo metams. Užimtumo tarnyba pastebėjo, kad mokinių vasaros atostogų metu dosniausi darbdaviai atstovauja paslaugų sričiai, ypač viešbučių ir aptarnavimo, viešojo maitinimo sektoriams, ūkiams. Tai parodė ir visoje šalyje vykdytos darbdavių apklausos dėl mokinių įdarbinimo.


Dirbti ir užsidirbti norintys nepilnamečiai irgi nesėdi sudėję rankų. Pasak Užimtumo tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, šalies jaunimo darbo centruose mokiniai nuolat domisi įsidarbinimo galimybėmis vasarą. „Vieni apie galimą darbą teiraujasi jiems skirtuose renginiuose, kiti atvyksta pasikonsultuoti individualiai, treti pas mus registruojasi. Tačiau statistiškai daugiausia mokinių sulaukiame gegužės ir birželio mėnesiais. Labai dažnai atkeliauja ir elektroniniai laiškai su jų gyvenimo aprašymais“, – pasakojo Užimtumo tarnybos specialistė.


Tiesa, jaunimo aktyviai ieškantys darbdaviai – apdairūs. Jie mieliau renkasi moksleivius, jau sulaukusius 18 metų. Nenuostabu – pilnametystės nesulaukusių mokinių įdarbinimo galimybes riboja griežti darbo saugos reikalavimai, materialinė atsakomybė ir kt. Pavyzdžiui, nepilnamečiams teisės aktai draudžia dirbti pamaininį darbą, tarkime, ledų fabrikuose ar kepyklose, jie neturi teisės prekiauti alkoholiu, sakykime, kavinėse, ar dirbdami poilsiavietėse jie vieni, be suaugusiųjų, gyventi jose negali. „Nors mokiniams leidžiama dirbti nuo 14 metų, šio amžiaus jaunuoliams galimybės realiai įsidarbinti yra labai ribotos“, – tvirtino M. Jankauskienė.

REKLAMA


Visą straipsnį rasite rubrikoje „Situacija“.


Šiandienos aktualijos: naujoji ES valdžia, moksleivių vasaros ypatumai ir vienkartinių indų eros pabaiga


Vienkartinių indų eros pabaiga


Europos Sąjungos (ES) Tarybai po beveik metus trukusių derybų priėmus direktyvą, kuria bus siekiama sumažinti vienkartinių plastikinių gaminių naudojimą, Lietuva tam taip pat ruošiasi. Artimiausiu metu valstybei teks pertvarkyti teisės aktus, verslui – perorientuoti veiklą, o vartotojams – keisti įpročius.


Ivona JAROSLAVCEVIENĖ


Nuo 2021 m. ES bus uždrausti vienkartiniai plastikiniai daiktai. Į šį sąrašą pateko stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir pakeliai, ausų krapštukai ir balionų lazdelės. Į vienkartinių plastikinių daiktų sąrašą papildomai taip pat įtraukti oksodegraduojančių plastikų gaminiai ir greitojo maisto pakuotės iš polistireninio putplasčio. Šiam teisės aktui pritarė 560 europarlamentarų, nepritarė vos 35, o susilaikė irgi tik 28.


Taigi bus uždrausti visi vienkartiniai plastikiniai daiktai, kuriems yra lengvai prieinamų alternatyvų. Dažnai tokie daiktai naudojami trumpai, tačiau išmesti su kitomis atliekomis nesuyra ne vieną dešimtmetį. Nuo jų ypač kenčia jūros ir vandenynai – plastikinės šiukšlės sudaro apie 70 proc. jūrose randamų atliekų. Plastiko dalelių aptinkama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų ir vėžiagyvių organizmuose – taip jos patenka ir į žmonių maistą.


Europa nuo šiol turės teisės modelį, padėsiantį apsiginti nuo kenksmingų šiukšlių. Manoma, kad direktyvos įgyvendinimas leis iki 2030 m. sumažinti žalą aplinkai 22 mlrd. eurų.


Daugiau informacijos – rubrikoje „Ūkis“.