Šiandienos aktualijos: populiarėjantys maži būstai, kontrabanda ir valgomos mėsos saugumas

Šiandienos aktualijos: populiarėjantys maži būstai, kontrabanda ir valgomos mėsos saugumas


Vis populiaresnis tampa mažas būstas. Kontrabanda – savotiškas kerštas valstybei. Kiek saugi mūsų valgoma mėsa? Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai - 7-ojoje šių metų „Savaitėje“.


Vis populiaresnis tampa mažas būstas


Nekilnojamojo turto rinka bent jau sostinėje pernai vis dar augo. Naujų ir senos statybos butų skaičius rinkoje gali susilyginti po 4–5 metų.

Arūnas MARCINKEVIČIUS


Apibendrinus 2018 m. rezultatus, galima teigti, kad praėję metai buvo vieni aktyviausių statybininkams Lietuvoje, o Vilniaus miestas pagal pastatytų naujų būstų skaičių ir toliau išlaikė lyderio pozicijas tarp visų Baltijos šalių sostinių. Didžiausios Lietuvoje nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, pernai Vilniuje buvo pastatyti 4 355 butai (218 tūkst. m² gyvenamojo ploto), arba 5 proc. daugiau negu 2017-aisiais ir daugiausia nuo pat 2008-ųjų – tuomet Vilniuje pastatyti 5 396 butai. Be to, 2003–2017 m. pirkėjai kasmet galėjo rinktis ne daugiau negu iš 50 daugiabučių projektų, o pernai buvo pasiūlyti net 58 daugiabučių projektai.


Praėjusiais metais nekilnojamojo turto pirkėjams buvo pasiūlyta naujų butų daugiabučiuose 15 iš 21 Vilniaus miesto seniūnijos. Kaip įprasta, daugiausia nekilnojamojo turto plėtotojų dėmesio sulaukė populiariausios ir sparčiausiai besiplečiančios miesto seniūnijos – septyniose sostinės seniūnijose buvo pastatyta daugiau kaip 70 proc. visų butų: Pašilaičių seniūnijoje – 15 proc., Pilaitės ir Šnipiškių – po 14 proc., Verkių ir Naujamiesčio – po 8 proc., Žirmūnų ir Lazdynų – po 7 proc.
Pasak „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovo Baltijos šalims Raimondo Reginio, pastaraisiais metais statybininkai vis drąsiau investuoja į daugiabučių projektus mažu naujų būstų plėtros aktyvumu pasižyminčiuose Vilniaus miesto rajonuose (Naujojoje Vilnioje, Naujininkuose, Vilkpėdėje, Lazdynėliuose, Naujajame Antakalnyje) ar net už miesto savivaldybės ribos esančiose gyvenvietėse (Klevinėje, Užubaliuose, Naujajame Lentvaryje).

REKLAMA


Beje, statybininkai dabar dirba žymiai atsargiau: ekonominės klasės butų (butų su daline apdaila, kai 1 m² kaina siekia iki 1 500 eurų), palyginti su 2017 m., pernai padaugėjo beveik 50 proc. Daugiausia tokių butų pastatyta Pašilaičių ir Pilaitės seniūnijose. Vidutinės klasės butų (butų su daline apdaila, kai 1 m² kainuoja nuo 1 500 iki 1 900 eurų) praėjusiais metais, priešingai, sumažėjo daugmaž 50 proc. Stabiliausia padėtis išliko įgyvendinant aukštesnės klasės butų (butų su daline apdaila, kai 1 m² kaina viršija 2 000 eurų) projektus: jų pernai padaugėjo penktadaliu. Žodžiu, statybininkai kruopščiai mokosi iš savo klaidų, todėl pasiūla būstų pirkėjams dabar – subalansuota, o statytojai ganėtinai tiksliai nuspėja gyventojų perkamosios galios struktūrą.


Plačiau šia tema – rubrikoje „Lietuvoje“.


Šiandienos aktualijos: populiarėjantys maži būstai, kontrabanda ir valgomos mėsos saugumas


Kontrabanda – savotiškas kerštas valstybei


Neseniai nepriklausoma konsultacijų įmonė „Civitta“ ir viešoji įstaiga „Lietuva be šešėlio“ pristatė Vidurio ir Rytų Europos pasienio miestų šešėlinės ekonomikos tyrimo rezultatus ir paragino atsakingas institucijas imtis priemonių.


Teodora RAŠIMAITĖ


Šešėlinės ekonomikos tyrimo duomenis pristatė konsultacijų bendrovės „Civitta“, turinčios biurus Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Serbijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Rumunijoje ir Jungtinėje Karalystėje, partneris Lietuvoje Kęstutis Jovaišas ir rinkos tyrimų ekspertas iš Latvijos Gatis Bolinskis bei „Lietuvos be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys. „Lietuva be šešėlio“ – viešoji įstaiga, burianti visus, neabejingus šešėlinės ekonomikos problemai. Ši nevyriausybinė organizacija siekia spręsti problemą kurdama projektus, skatinančius didesnį visuomenės įtraukimą į kovą su šešėline rinka.


Šis įmonės „Civitta Lietuva“ pasiūlytas tyrimas – vienas iš 32 projektų, kurie gavo 100 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių vertės finansavimą.


Tyrimo metu apžvelgta 45 pasienio miestų ekonominė padėtis. Buvo pasirinkti tie miestai, kurie yra strategiškai išsidėstę tarp keturių Europos Sąjungos šalių – Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rumunijos – ir keturių ne Europos Sąjungos šalių – Rusijos (taip pat ir Kaliningrado srities), Baltarusijos, Moldovos ir Ukrainos.

REKLAMA


„Analizuojamas šešėlinės ekonomikos dydis pasienio miestuose Vidurio ir Rytų Europoje siekiant suformuluoti rekomendacijas, kaip sumažinti šešėlinę ekonomiką stiprinant vietos ekonomiką“, – sakė K. Jovaišas.Tyrimo duomenimis, Lietuvoje vidutinis pasienio savivaldybės šešėlinės ekonomikos rodiklis siekia 24 proc. ir sutampa su statistiškai panašios vidaus savivaldybės vidurkiu. „Iš visų pasienio savivaldybių didžiausias šešėlinės ekonomikos rodiklis buvo nustatytas Šalčininkuose. Šioje savivaldybėje jis siekia net 39 proc., arba daugiau nei trečdalį viso savivaldybės bendrojo vidaus produkto“, – teigė K. Jovaišas.


Visą straipsnį rasite rubrikoje „Aštri tema“.


Šiandienos aktualijos: populiarėjantys maži būstai, kontrabanda ir valgomos mėsos saugumas


Kiek saugi mūsų valgoma mėsa?


Lenkijos žiniasklaidoje pasirodžius informacijos apie galbūt nelegaliai skerdžiamus sergančius galvijus ir jų mėsos pardavimą, sunerimo ne tik kaimyninės šalies, bet ir mūsų gyventojai. Skubame nuraminti: nesaugi mėsa Lietuvoje parduodama nebuvo. Taip pat papasakosime, kokios yra nustatytos mėsos tikrinimo procedūros ir į ką turėtų atkreipti dėmesį pirkėjai.


Ivona JAROSLAVCEVIENĖ


Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus patarėjas Gintautas Čereška sako, kad apie visus nustatytus nesaugaus maisto atvejus Europos Sąjungos (ES) šalys yra informuojamos Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (angl. RASFF).


Sistema veikia visose ES valstybėse visą parą 7 dienas per savaitę. Taip užtikrinama, kad atsakingų institucijų kontaktiniai asmenys ES šalyse galėtų siųsti ir gauti skubius pranešimus apie nustatytus nesaugaus maisto ir pašarų importo ar pateikimo į rinką atvejus. Tokiu būdu visos valstybės turi galimybę operatyviai keistis informacija ir reaguoti į pranešimus per trumpiausią įmanomą laiką.
Taip įvyko ir Lenkijos atveju.


„Sausio 29 d. Lenkijos veterinarijos inspekcija RASFF paskelbė skubų pranešimą apie skerdyklą, kurioje buvo pagaminta ir į rinką pateikta nesaugi jautiena. Be to, pranešime buvo pateiktas ir pirminio tyrimo metu sudarytas nesaugios jautienos išplatinimo į Lenkijos įmones sąrašas. Šiame sąraše Lietuvos gavėjų nurodyta nebuvo, – teigia G. Čereška. – Tačiau jau kitą dieną VMVT gavo papildomos informacijos, kad atlikdami į rinką pateiktos nesaugios jautienos atsekamumą, t. y. aiškindamiesi, kam ir kiek nesaugios produkcijos buvo parduota Lenkijos įmonių, atsakingi Lenkijos pareigūnai nustatė, kad tam tikras kiekis jautienos iš Lenkijos mėsos išpjaustymo įmonės „Zaklad miesny Kamienczyk“, nesaugią jautieną įsigijusios iš skerdyklos, buvo išplatinta ir į kitas ES šalis: Estiją, Suomiją, Prancūziją, Vengriją, Portugaliją, Rumuniją, Ispaniją, Švediją ir Lietuvą. Mūsų įmonėms parduota apie 80 kg mėsos.“


Daugiau apie tai – rubrikoje „Ūkis“.