Pasak jos, tokią situaciją lemia tai, kad šalyje yra nepakankamas visuomenės lytinis švietimas, per brangi kontracepcija.

„Kontracepcija per brangi, prezervatyvai - taip pat. (...) Auga ŽIV ir AIDS skaičius tarp moterų, nėra tinkamo lytinio švietimo mokykloje. Mokykloje vyrauja daugiau lytinės abstinencijos skatinimas, reprodukcinės sveikatos paslaugos nekokybiškos, nėra jaunimui palankių sveikatos paslaugų, nėra reprodukcinės sveikatos strategijos įstatymo bei programos“, – spaudos konferencijoje Seime sakė E.Kuliešytė.

Pasak jos, tyrimai rodo, kad Lietuvoje maždaug 51 proc. merginų lytinį gyvenimą pradeda 16 metų. 44 proc. jaunuolių pirmųjų lytinių santykių metu nesisaugo, nevartoja jokios kontracepcijos.
„Paauglių nėštumų yra beveik tris kartus daugiau Lietuvoje negu Europoje, kaip Nyderlanduose, Švedijoje, Belgijoje. Tai yra blogas rodiklis pagal PSO (Pasaulio sveikatos organizaciją).

Paauglių nėštumai rizikingi paaugliams. Kodėl? Todėl, kad dažnai vaikas gimsta mažesnio svorio, turi sveikatos problemų, vėliau – elgsenos sutrikimų, o motinai gresia du kartus dažniau mirtis dėl nėštumo ir gimdymo komplikacijų“, – sakė E.Kuliešytė.

Europos parlamentarų seksualinių ir reprodukcinių teisių forumo iniciatyva sudarytas „Kontracepcijos atlasas“ rodo, kad Lietuvoje yra prastas kontracepcijos prieinamumas – kontraceptinės priemonės nėra kompensuojamos, informacija apie jas nepakankama.

„Kontracepcijos atlasas“ rodo, kad blogesnėje padėtyje yra tik 6 Europos valstybės, kaip Rusija, Baltarusija ir kt. Stipriausiai šios problemos paliečia socialiai pažeidžiamas, skurdą patiriančias moteris ir jaunimą.

Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad reprodukcinė sveikata reiškia, kad žmonės gali turėti atsakingą, saugų, patenkinantį lytinį gyvenimą ir jie turi galimybę pratęsti giminę ir laisvai nuspręsti kada ir ar turėti vaikų, kaip dažnai jų turėti.

Gegužės 28-ąją minima tarptautinė Moterų sveikatos gerinimo diena.