Lietuvaičių namų kiemus ir sodus dažnai puošia gražuolės hortenzijos. Draugėn susodinus kelias jų veisles galima grožėtis nuostabia spalvų palete – nuo gaiviai rožinės iki sodriai violetinės. Mūsų krašte populiariausios hortenzijų rūšys – šviesiosios, laipiojančiosios, ąžuolialapės bei šluotelinės. Šįsyk – pagiriamasis žodis pastarosioms, šluotelinėms hortenzijoms.

Pasak gėlininkės, floristės Vaidos Montvilienės, šluotelinės hortenzijos (Hydrangea paniculata) mėgsta šviesą, yra atsparios šalčiui ir ne itin reiklios dirvai. Laukinių šluotelinių hortenzijų dažnai galima rasti Japonijoje, Rytų bei Pietų Kinijoje, Tolimuosiuose Rytuose. Jos auga labai greitai. Žydi stambiais kiaušiniškais žiedynais, kurių kiekvienas sudarytas iš daugybės mažų žiedelių. Dažniausiai žiedynai būna gelsvi ar žalsvi, ilgainiui keičia spalvą į rausvą.

Ir sodyboje, ir mažame kieme

Hortenzijos puikiai tinka ir erdviose didelėse sodybose, ir kompaktiškuose miestų kiemuose. Didelėje erdvėje vešančios hortenzijos – puikus sprendimas: padengia nemažą plotą, o jų žiedynai šviečia iš tolo. Nedideliuose kiemuose šiuos augalus derėtų sodinti prie įvažiavimo ar įėjimo. Nuostabiais žiedais žydintis augalas – lyg namų vizitinė kortelė! Kadangi hortenzijos ganėtinai atsparios taršai, puikiausiai vešės ir prie gatvės esančiame kieme.

Sodinimo ypatumai

*Vieta. Hortenzijoms patinka šviesi, tik šiek tiek pritemdyta vieta, ne visai atviri, saulės nutvieksti plotai. Geriausiai tinka saulėta užuovėja rytinėje namo ar tvoros pusėje. Pietinėje pusėje nederėtų jų sodinti – žiedai nusvils saulėje, o lapai bus nuolat apvytę. Ir, šiukštu, neįsprauskite augalo tarp medžių šaknynų. Atstumas tarp hortenzijų krūmų turėtų būti apie 2,5 m, o jei planuojate įsiveisti hortenzijų gyvatvorę, augalus sodinkite maždaug kas metrą ir po poros metų praretinkite. Hortenzijas geriausia sodinti pavasarį. Jei hortenzijos augintos vazonuose, o ne iškastos tiesiai iš grunto plikomis šaknimis, galite sodinti jas bet kuriuo metų laiku, net ir žydinčias.

*Dirva. Šluotelinės hortenzijos puikiai auga drėgnose sunkesnėse dirvose, patręštose perpuvusiu mėšlu ar riebesniu kompostu. Pavasarį po krūmu pravartu išberti saujelę lėtai tirpstančių kompleksinių trąšų, o kas 2–3 metus įterpti organinių trąšų (tinka džiovinto mėšlo granulės). Šių augalų šaknys formuojasi palei žemės paviršių ir nusidriekia labai plačiai (plačiau, nei siekia šakos). Hortenzijos sodinamos į maždaug 40 cm gylio ir 60–70 cm pločio duobę, į kurią suberiama komposto, derlingo dirvožemio bei rūgščių durpių mišinio. Įdomu tai, kad hortenzijų žiedų spalva priklauso nuo durpių kiekio. Daugiau rūgščių durpių – gausiau melsvų bei rausvų atspalvių žiedų, o geltonuojantys augalo lapai išduoda, kad trūksta rūgščių, dirva yra pernelyg šarminga. Kaip padidinti dirvos rūgštingumą? Ogi pušų spyglių ir žievės mulčiu, rūgščiomis durpėmis. O kad augalas gausiai žydėtų, būtina pakankamai drėgna dirva. Ir ne tik po pat krūmu, bet ir plačiu – maždaug 1,5 m spinduliu aplinkui.

Genėjimas

Genėti hortenzijų krūmus geriausia ankstyvą pavasarį. Tuomet pernykščiai stiebai trumpai apkerpami – paliekami tik 3–4 pumpurų žiedai. Kasmet vegetacijos pradžioje pagrindinė augalo šaka apkerpama iki gerai išsivysčiusio pumpurų žiedo. Šoninės šakos gali augti 1–1,5 m aukštyje.

Žiemojimas

Kad šakos nelūžinėtų nuo sniego, prieš žiemą reikėtų nukarpyti likusius žiedynus. Žiemai šaknų plotą reikėtų mulčiuoti 5–10 cm storio durpių sluoksniu.

Dauginimas

Paprasčiausias būdas dauginti šluotelines hortenzijas – augalo šakelę prilenkti prie žemės. Šaką paguldykite taip, kad bent pora pumpurų būtų po žeme, o šakelės viršūnė kyšotų. Šakelę prismeikite vieline ar plastikine kilpele. Kiekviena šakelė „sodinama“ į specialiai iškastą duobutę, užberiama 3–5 cm storio žemių sluoksniu. O atskirti ją galima tik po metų, kai susiformuos augalo šaknys.

Šluotelines hortenzijas galima dauginti ir iš genint nupjautų sumedėjusių šakelių. Prieš jas „sodinant“ būtina bent porą dienų palaikyti vandenyje, vėliau supjaustyti ūgliais (kiekviename jų turi būti 3–5 pumpurų mazgai). Ūgliai sodinami į rūgščių durpių ir smėlio (1:1) gruntą. Pridengiami plėvele arba auginami dirbtinio rūko sąlygomis.

Ne tik krūmas, bet ir medelis

Iš šluotelinės hortenzijos galima suformuoti ne tik vešlų krūmą, bet ir dailų medelį. Stiprų, sveiką pagrindinį ūglį keliose vietose pririškite prie tvirtai įsmeigto kuoliuko – augalas gražiai stiebsis į viršų. Kitus ūglius nukirpkite, pašalinkite visas naujas (iš žemės arba ant pagrindinio ūglio) augančias šakas. Stiebui užaugus iki norimo aukščio viršūnę nugnybkite, kad augalas imtų šakotis.