Rita Bielskė

Įvairus sienų dekoras

Kuriamos aplinkos grožis labai priklauso nuo sienų spalvos, faktūros ir augalų dermės. Dažniausiai prie pasirinktos sienos turime derinti augalus, nes tai puikiausias fonas jų originalumui ir grožiui išryškinti. Tačiau kartais būna ir atvirkščiai – turime senelės ar mamos dovanotą augalą, apie kurį atliekant būsto remontą tenka pagalvoti, kaip sukurti įstabiam augalui visai kitą foną. Kambario sienos būna lygios: dažytos, išklijuotos tapetais, stiklinės – arba nelygiu paviršiumi, kuris suformuojamas reljefiškais tapetais, padengus struktūriniu tinku (tokios sienos gali būti dažomos arba paliekamos nedažytos), išmūrijant iš akmenų ar dekoratyvinių plytų. Sienos būna vienspalvės ar kelių spalvų, margos bei raštuotos.

Stiklo ir augalų dermė

Prie stiklinės sienos puošniai atrodo įvairių spalvų, atspalvių, skirtingų formų žydintys ir lapiniai augalai, saugantys stiklo trapumą, išplečiantys gyvenamąją erdvę, kuriantys skaidrią užburiančią nuotaiką. Geriausia tiks augalai, mėgstantys ar pakenčiantys tiesioginius saulės spindulius: kinrožės, oleandrai, agapantai, bugenvilijos, kaliforninės justicijos, lauramedžiai, citrinmedžiai, granatmedžiai, raudminai, pasifloros, kalankės, karpažolės, kaktusai ir įvairūs kiti sukulentai. Prie stiklo sienos tinka statyti pavienius augalus arba kurti darnias jų kompozicijas. Šioje aplinkoje skurs ir gražiai neatrodys paunksnės ar pusiau paunksnės gėlės: azalijos, ciklamenai, lapinės begonijos, sanpaulijos, paparčiai, kalatėjos.

Kokius augalus rinktis, jei sienos nelygiu paviršiumi?

Prie sienų, padengtų struktūriniu tinku ar tapetais iškiliu paviršiumi, dera gėlės su vienspalviais žaliais ar ramaus atspalvio neįmantriais lapais lygiu paviršiumi: fikusai, kalijos, filodendrai, aspidistros, alokazijos. Prie tokių sienų netinka gėlės su iškiliais lapais – begonijos, ginuros, medinilės; ryškiaspalviais lapais – kaladžiai, krotonai, fitonijos, irezinės, taip pat gėlės ryškiais žiedais – anturiai, puansetijos, meileniai, ciklamenai, gloriozos.

Prie originaliai atrodančių sienų iš granito, geltonų, rusvų ar rudų plytų, norint sušildyti ir sušvelninti aplinką, galima derinti visiškai paprastus augalus, primenančius natūralios gamtos lopinėlius: paparčius, viksvuoles, aspidistras, gebenes, skindapus, tetrastigmas, gebenkrūmius, tradeskantes, chlorofitus, uolaskėles, kiškiakopūsčius, raktažoles. Nederėtų pristatyti daugybės augalų arba labai aukštų, itin didelių, kad nebūtų uždengtos kuriamos aplinkos detalės. Tokia siena yra labai graži savo natūralumu, kurio vis mažiau lieka mūsų namuose, todėl gėlės turi tik jį išryškinti, o ne užgožti.

Kontrastingi deriniai

Didelį įspūdį sudaro spalvų ir formų kontrastas. Vertikalūs tapetų dryžiai arba dažytų sienų fragmentai daug jaukiau atrodo, kai prie sienos stovi apskritos formos išsikerojęs augalas – fatsija, maranta, kalatėja, kamelija, svyruoklinis fikusas, didžialapė hortenzija, bet ne gėlės siaurais, ilgais lapais: sansevjeros, klivijos, orchidėjos, raudminai, amarilės, meileniai. Nes juk gamtoje medžių kamienai, pievų žolių stiebai apvalūs, o ne kampuoti... Prie šviesesnės spalvos sienos dažniausiai išsirenkame gėlę tamsesne lapija ir ryškesniais žiedais, kad sudarydama kontrastą ji pati ryškiai išsiskirtų šiame fone, pagyvintų kambarį, suteiktų žaismingumo.

Prie tamsesnės ar ryškesnės sienos, pavyzdžiui, mėlynos, alyvinės, rausvai purpurinės ar Viduržemio jūros mėlio spalvos, puikiai tiks gėlės baltais žiedais – ciklamenai, sanpaulijos, jazminaičiai, kalijos, gelsvais – orchidėjos, beloperonės, geltonais ar oranžiniais – raktažolės, kinrožės, kalankės, gargždeniai arba augalai panašių atspalvių lapais: krotonai, ananasai, difenbachijos, dracenos, nėrūnės (šefleros). Margalapiai augalai tamsiame fone atrodo įspūdingiau ir išraiškingiau.

Klasika – balta ir pastelinė spalvos

Tinkamiausias fonas daugumai augalų – baltos bei šviesios pastelinės spalvos siena be raštų. Pastelinės spalvos fone itin puošniai atrodo kambariai augalai su įvairių formų žaliais lapais: lygiais – fikusai, kalijos, anturiai, smulkiais – araukarijos (tinka puošti kaip kalėdinę eglutę), plunksniškieji ir tankiažiedžiai smidrai, stambiais karpytais – monsteros, vėduokliškais – palmės, cikai, iškiliais – peperomijos, ginuros, begonijos.
Iš žydinčių gėlių galima rinktis tas, kurių žiedų spalva dera prie švelnių tonų sienos, – kamelijas, kinrožes, ciklamenus, raktažoles, cinerarijas, orchidėjas, mediniles, sanpaulijas, gardenijas, beloperones, echmėjas.

Kambaryje prie baltos sienos puikiai derės beveik visos lapinės gėlės su žaliais bei ryškių spalvų ir atspalvių lapais: krotonai, kordilinos, kalatėjos, marantos, stromantės, karališkos ir raukšlėtalapės begonijos, su ryškiais vaisiais: granadinės nerteros, taip pat žydinčios ryškiaspalviais žiedais: azalijos, anturiai, puansetijos, ciklamenai, gloksinijos ir kt. Baltos sienos fone ne išryškėja, o tiesiog su ja susilieja gėlės baltai margintais lapais: žingenės, singoniai, fitonijos, dracenos, fikusai – ir baltais žiedais: vėzdūnės, anturiai, jazminaičiai, kalijos, orchidėjos, katilėliai, azalijos, ciklamenai. Ir priešingai – kompozicijose ryškesnių augalų fone baltažiedės gėlės atrodys gana ryškiai, sudarys kontrastą ir suteiks gyvybingumo. Beje, baltai žydinčius augalus geriau statyti prie tamsesnės sienos.