Statome šiltnamį: tikrai nelengvas pasirinkimas

Statome šiltnamį: tikrai nelengvas pasirinkimas

Šiltnamis - irgi sudėtingas statinys.


Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pastatyti šiltnamį – pusdienio darbas. Anaiptol. Visų pirma turime nuspręsti, kokio tipo šiltnamį statysime. Stiklinį, polietileninį ar iš polikarbonato lakštų? Taigi darome šių šiltnamių sąmatas ir renkamės priimtiną variantą.


Polietileninis šiltnamis


Lietuvoje populiariausi išlieka polietileniniai šiltnamiai. Pirmiausia, jų komplektuojamosios dalys – gana pigios, antra, juos sumontuoti gali kiekvienas vyras ar moteris, gebantys rankose laikyti plaktuką ar reples.


Tokiam šiltnamiui reikės polietileno plėvelės ir plastikinių vamzdžių, kurie sudarys šiltnamio karkasą. Polietilenas buvo ir tebėra pigiausia šiltnamio danga. Tačiau tai – trumpalaikė šiltnamio danga: prastesnės kokybės (plonesnė) plėvelė gali tarnauti vos vieną sezoną. O jei žiemą dažnai ir gausiai snigo, dėl įgriuvusio stogo gali tekti keisti ir dangą, ir kai kurias atramas, nes sutvirtinti lūžusius plastikinius vamzdžius – gana sudėtinga.


Pagrindinis kriterijus, pagal kurį renkamės polietileno plėvelę, – tankis, skaičiuojamas mikronais. Kuo jų daugiau, tuo plėvelė storesnė ir sunkesnė. Prekyboje dažniausiai siūlomos plėvelės, kurių tankis – nuo 80 iki 200 mikronų. Ploniausios ir storiausios plėvelės svoris skiriasi per pusę, kaip ir kaina. Plėvelė paprastai gaminama 6 m pločio, tad perkame jos tiek, kokio ilgio šiltnamį planuojame statyti, nepamiršdami dar po porą metrų galams.

REKLAMA


Patvariausia yra armuota polietileno plėvelė, sutvirtinta specialiu audiniu. Yra ir daugiasluoksnių plėvelių, jos – taip pat gana tvirtos. Tačiau tokios, deja, kelis kartus brangesnės už paprastą polietileno plėvelę. Nebent kam pavyktų nebrangiai įsigyti iš statybininkų armuotos plėvelės, kuria šiais laikais aptveriamos statybvietės.


Taip pat perkame plastikinių vamzdžių, iš kurių konstruosime šiltnamio karkasą. Jie paprastai būna 6 m ilgio, ir reikės po vieną kiekvienam šiltnamio ilgio metrui. Tokio vamzdžio kaina, priklausomai nuo gamintojo ir plastiko tipo, svyruoja nuo kelių iki keliolikos litų. Jei perkate baltus vamzdžius – puiku, nereikės jų kas kelerius metus dažyti. Jeigu įsigijote įprastus, pagamintus iš juodo plastiko, į bendrą sąmatą įtraukite bent vieną indelį baltų dažų. Antraip nuo kaitrios saulės juodi vamzdžiai smarkiai įkais, ir polietileno plėvelė tose vietose, kur labiausiai prigludusi, susilydys.


Viskas? Ne, ne viskas. Net lengviausių konstrukcijų šiltnamiui reikia pamatų. Tam visai nebūtinas lietas gelžbetonio pagrindas (jis šio statinio savikainą „išpūstų“ keletą kartų), pakaks kelių storų statmenai prie žemės pritvirtintų lentų. Jei tokių neturite savo garaže ar sodo pašiūrėje, teks pirkti. Dar reikės keliolikos metalinių kuoliukų.

REKLAMA


Juos įkalsime į žemę šalia pamatinių lentų ir ant išsikišusių strypų užmausime plastikines šiltnamio atramas. Būtų gerai į šių vamzdžių vidų įleisti po nestoros armatūros virbą. Jeigu žiemą būna daug sniego, armatūros virbai saugo šiltnamį nuo sugriuvimo, juk ne kiekvienas gali kiekvienąkart gausiau pasnigus lėkti į sodą nukasti sniego.


Jau viskas? Dar ne. Pamatines šiltnamio lentas reikės sutvirtinti metaliniais kampuočiais, o plastiko vamzdžius prie išilginių šiltnamio karkasą sutvirtinančių lentų – specialiais išgaubtais metaliniais tvirtinimo elementais. Taip pat reikės geros saujos medvaržčių. Gerai, jei turite ar pasiskolinsite akumuliatorinį suktuvą, antraip visą šią konstrukciją tvirtindami atsuktuvu (vinimis kalti nerekomenduojama) pasikamuosite kaip reikiant.


Visas išilgines šiltnamio karkaso lentas, kaip ir juodus plastikinius vamzdžius, patariama nudažyti baltais dažais. Šiltnamyje visuomet laikosi didesnė ar mažesnė drėgmė, todėl dažytos (impregnuotos) lentos, taip pat ir pamatinės, tarnaus gerokai ilgiau.


Statome šiltnamį: tikrai nelengvas pasirinkimas

Stiklinis šiltnamis estetiškai gražesnis už polietileninį.


Stiklinis šiltnamis


Gerai pasvarstę daug kas prieina prie išvados, kad statyti stiklinį šiltnamį šiais laikais nebeapsimoka. Vien gelžbetonio pamatai kainuoja nuo kelių šimtų iki tūkstančio ir daugiau litų. Be to, pamatai – toli gražu ne viskas, net jei taupumo dėlei paklotume iš kur nors pigiai gautus gelžbetonio stulpus, betoninius šaligatvių bortelius ar geležinkelininkų nurašytus senus medinius pabėgius. Tiesa, šiuolaikiškiems lengvų konstrukcijų aliuminio šiltnamiams betoninių pamatų nereikia. Paprastai gamintojai siūlo storos cinkuotos skardos pamatinę dalį, tikindami, esą tokios visiškai užtenka. Tačiau tokio šiltnamio palikti žiemoti kolektyviniame sode ar sodyboje negalima – pavogs.


Tarkime, gelžbetonio pamatai jau išlieti ar pakloti, nupirktas reikiamas kiekis stiklo lakštų (vieneto kaina – apie keliolika litų). Dar apskaičiuokime išlaidas medinėms konstrukcijoms, nes statyti šiltnamį su metalinėmis konstrukcijomis šiais laikais gali sau leisti nebent tas, kuris tėvų ar uošvių sode atrado „metalo lobį“ – užsilikusių metalinių kampuočių juostų. Antraip išlaidos šoktelės vien metalo konstrukcijoms.


Tad apie metalinių konstrukcijų šiltnamį mūsų dienomis paprasti sodininkai ir daržininkai gali tik pasvajoti. Karkasui reikiamos medienos konstrukcijos – be abejo, gerokai pigesnės, tačiau ir joms teks išleisti kelis šimtus litų. Be to, statyti tokį šiltnamį, palyginti su polietileniniu, – sudėtingiau. Gali tekti samdyti meistrą karkasui suręsti, o tai – papildomos išlaidos. Beje, stiklų statymas į rėmus – kruopšti ir atsakinga procedūra.



Stikliniai šiltnamiai – žinoma, patvarūs, tačiau juos būtina prižiūrėti. Dėl neatsargaus judesio su kastuvu ar grėbliu gali tekti kasmet keisti po keletą stiklo lakštų. Geroji stiklinių šiltnamių ypatybė ta, kad jie nepraleidžia kietųjų ultravioletinių spindulių. Blogoji – nepraleidžia net ir naudingo šių spindulių spektro. Kai kurie sodininkai stiklinius šiltnamius nubalina kalkėmis, esą per skaidrią medžiagą saulės spinduliai išdegina augalus...


Stikliniai šiltnamiai, kaip ir polietileniniai, blogai išlaiko storesnį sniego sluoksnį. Užtenka, kad gerai pasnigtų, o po to stotų atodrėkis (sniegas tampa 2–3 kartus sunkesnis už ką tik iškritusį), ir net metalinės tokio šiltnamio konstrukcijos nuo sniego svorio sulinksta, dauguma stiklų sudūžta. Polietileninį šiltnamį po tokios nelaimės atstatyti – gana nesunku ir nebrangu, tačiau stikliniai šiltnamiai paprastai jau „nebeatsitiesia“. Per brangu.


Statome šiltnamį: tikrai nelengvas pasirinkimas

Polikarbonatas – ypač atsparus smūgiams, todėl tokiam šiltnamiui nebaisios jokios krušos.


Polikarbonato šiltnamis


Galima rimtai pasvarstyti apie polikarbonato lakštų šiltnamį. Jie puikiai tinka mūsų klimato sąlygomis. Visų pirma, jų aliuminio profiliai sumodeliuoti taip, kad šiltnamiai atlaikytų didžiules sniego, vėjo apkrovas ir net krušas. Be to, aliuminio profiliai iš esmės yra „amžini“. Šiltnamiai paprastai dengiami Vokietijoje pagaminta 6 mm storio polikarbonatine kamerine danga, išsiskiriančia atsparumu ultravioletiniams spinduliams. Jos šviesos pralaidumas – daugiau kaip 80 proc., tokiame šiltnamyje būna apie 20 proc. daugiau šviesos negu įprastame polietileniniame.


Polikarbonatas – ypač atsparus smūgiams, todėl tokiam šiltnamiui nebaisios jokios krušos. Dvisienė lakštų struktūra turi oro kanalus, kurie garantuoja patvarumą ir išskirtines izoliuojamąsias ypatybes, tolygiai ir optimaliai sklaido šviesą. Polikarbonato lakštų kanalų konstrukcija „laužo“ saulės spindulius, todėl sumažėja poreikis dirbtinai sukurti pavėsį, kuris būtinas vasarą saulėkaitoje.


Tokiuose šiltnamiuose yra suprojektuoti stoglangiai ventiliacijai, lengvai darinėjamos dviejų dalių durys, o stogo kraštuose įrengti latakai lietaus vandeniui. Polikarbonato lakštų sudėtyje esantys specialūs priedai sulaiko infraraudonuosius spindulius, todėl naktį ilgiau išlaikoma per dieną sukaupta šiluma. Dėl dvisienės lakštų struktūros sutaupoma iki 30 proc. šilumos, palyginti su stikliniais šiltnamiais.


Įsigijus tokio šiltnamio komplektą nereikia samdytis pagalbininkų jam sumontuoti: čia nereikia nieko virinti, pjaustyti ar sandarinti. Net ir nedirbusi ūkio darbų šeima tokį šiltnamį surenka per pusdienį.
Tačiau visus tokio šiltnamio pliusus „skandina“ vienintelis minusas – kaina. Vos 15 m2 ploto šiltnamis (pvz., 6,72 x 2,27 x 2 m) kainuoja apie 1 tūkst. eurų, didesni – atitinkamai daugiau. Taigi brangu, ir net labai.

REKLAMA


Toks šiltnamis kainuoja apie 4–5 kartus brangiau nei polietileninis ir bent tūkstančiu litų – nei stiklinis. Be to, tokį šiltnamį galima statyti tik ten, kur gyvenama visus metus. Antraip pavasarį polikarbonato šiltnamio vietoje rasime tik sukastos dirvos stačiakampį...


Parengta pagal žurnalą “Namie ir sode”