Galvos skausmas - daržo siaubūnai grambuoliai

Galvos skausmas - daržo siaubūnai grambuoliai

Paprastojo grambuolio gyvenimo ciklas: A – kiaušinėliai; B – tik išsiritusios lervutės; C – lerva vaikas; D – jauna lerva; E – suaugusi lerva; F – grambuolio lėliukė; G – beišsiritantis suaugęs vabalas; H – suaugęs grambuolio patinas; J – suaugusi grambuolio patelė.


Daugybę metų daržininkus kamuoja klausimas: kaip veiksmingai kovoti su bjauriosiomis grambuolių lervomis? Atrodo, negelbsti niekas. Net rankos nusvyra, kai kelerius metus nesiliauja braškių, uogakrūmių, medelių ir kitų augalų graužimas, ir visas sodininko darbas virsta niekais. Ar galima atsikratyti nepasotinamų lervų?


Dažnokai daržininkai gana lengvabūdiškai pasižiūri į vieną kitą į paviršių su perkasama žeme išverstą baltą bjaurastį. Varpais skambinama tik tada, kai vienas po kito lyg nušienauti ima kristi augalai.


Dažniau paprastųjų grambuolių (Melolontha melolontha) lervos gyvena smėlingesniuose dirvožemiuose ir sausesnėse vietose. Norint patikrinti, ar jūsų darže yra grambuolių lervų ir kiek jų yra, galima atlikti bandomąjį dirvos kasimą. Daryti tai reikia pavasarį arba vasarą, nes tuo metu lervos arti dirvos paviršiaus (10–30 cm). Tam reikia iškasti 1 m2 ploto duobes iki 40 cm gylio, pasižiūrėti, ar yra lervų, kiek jų ir kokio jos dydžio. Pavojaus ženklas jau ir viena rasta lerva, tačiau jei kvadratiniame metre radote daugiau nei 5 lervas, reikia itin susirūpinti – sodinti tokioje dirvoje nepatariama.


Bėda atskrenda


Suaugę grambuoliai pastebimi mūsų sklypuose pavasarį, kai beržai pasipuošia pirmais lapeliais. Gausiausiai vabalai skraido gegužę. Grambuolio patelės kiaušinius padeda į žemę, prie augalų šaknų. Iš jų išsiritusios lervos dirvoje gyvena 3–4 metus ir visą tą laiką jos negailestingai naikins augalus.

REKLAMA


Grambuolių lervos yra C raidės formos ir gali užaugti iki 65 mm ilgio. Lervų amžius matuojamas pagal jų galvą – pirmamečių lervų galvos būna 2,5 mm dydžio, antrų metų – apie 4 mm, trečių – apie 7 mm. Antrais ir trečiais augimo metais grambuolių lervos yra pačios ėdriausios. Maitinimosi periodu, balandžio–rugsėjo mėnesiais, jos graužia bulves, svogūnus, morkas, burokus, česnakus, braškių ir žemuogių, kopūstų cukrinių runkelių, mėtų, linų, rapsų, saulėgrąžų, šalavijų šaknis. Šių lervų žandikauliai itin stiprūs, todėl jos be didelių pastangų pergraužia net 6–7 metų medelių šaknis.


Vis dėlto mėgstamiausias grambuolių lervų gardėsis – braškių ir žemuogių šaknys. Jei pastebėsite, kad braškių krūmelis ar daugiametis dekoratyvusis augalas vysta ar smarkiai atsilieka nuo kitų augalų, iškaskite jį, ir tikėtina, kad tarp šaknų surasite didelę baltą grambuolio lervą su juoda galva ir šešiomis trumputėmis kojytėmis.


Galvos skausmas - daržo siaubūnai grambuoliai

Suaugę grambuoliai pastebimi mūsų sklypuose pavasarį, kai beržai pasipuošia pirmais lapeliais.


Azotas į kovą su grambuoliais


Daug metų mokslininkai ir daržininkai ieškojo efektyviausių kovos su grambuolių lervomis būdų ir dažnai konstatuodavo, kad vienintelis, nors ir nelabai veiksmingas būdas, – giliai perkasti dirvą ir rankomis surinkti į žemės paviršių išvirtusias lervas. Kadangi grambuolių lervos paprastai tūno 50–60 cm gylyje, prisikasti iki jų ne taip paprasta. Taigi ir išrinkti visų neįmanoma!


Šiokių tokių laimėjimų mokslininkai vis dėlto pasiekė ir suteikė mažytę viltį grambuolių apsėstų sodų šeimininkams. Pasirodo, grambuolių lervos negali pakęsti didelės azoto koncentracijos. Norint apsaugoti medžius ar kitus augalus, aplink juos ratu rekomenduojama pasėti baltųjų dobilų. Ant dobilų šaknų gyvenančios bakterijos sutraukia iš oro azotą ir sintetina baltymus. Dirvoje susikaupęs azotas atbaido ėdrūnes lervas, kurioms tokios gyvenimo sąlygos visai nepatinka. Taigi sodininkai gali tikėtis dvejopo poveikio: atsikratyti nepakenčiamų kenkėjų ir pagerinti vaismedžių išvaizdą bei jų vaisių skonį. Dar vienas dobilų pranašumas – jie papildo dirvą azoto ir neleidžia augti piktžolėms.

REKLAMA


Grambuolių lervos nemėgsta tų vietų, kuriose auga grikiai, lubinai. Sumažinti grambuolių lervų padeda ir giliašaknių piktžolių (varpučių, lendrūnų) naikinimas. Grambuoliai nesiveisia ir kalkėtoje dirvoje. Lervos mėgsta rūgštesnes dirvas, todėl dirvos kalkinimas irgi gali būti vienas iš kovos būdų.


Šviesos apgaulė


Dar vienas veiksmingas kovos su grambuolių lervomis būdas – tai laiku išgaudyti grambuolių suaugėlius, kurie pradeda skraidyti gegužę. Mokslininkai teigia, kad viena patelė padeda apie 70 kiaušinėlių. Taigi laiku užkirtę jai kelią, galime tikėtis neblogo rezultato. Kaip tą padaryti?


Paruoškite negilų dubenį ir ištepkite jo vidų lipniu tepalu solidolu. Tai vandeniui atsparus tepalas, skirtas automobilių, žemės ūkio, statybinės technikos, kelių mašinų, įvairių įrengimų guoliams tepti.


Dubens dugne padėkite kokį nors šviesos šaltinį (pavyzdžiui, kapų žvakę, žibintuvėlį) ir sutemus pastatykite dubenį atviroje vietoje.
Šviesos šaltinis pritrauks ne tik skraidančius grambuolius, bet naktinius drugelius – visi jie prilips prie dubens kraštų. Taip sugaudysite ne tik grambuolių suaugėlius, bet ir drugelius, t. y. išvaduosite nuo vikšrų kopūstus, burokėlius ir daugybę kitų augalų.


Galvos skausmas - daržo siaubūnai grambuoliai

Grambuolių lervos nemėgsta tų vietų, kuriose auga grikiai, lubinai.


Natūralūs priešai


Grambuoliai gamtoje turi natūralių priešų. Tiesa, būdų pritraukti gyvūnijos į sklypą nėra daug. Galima kelti inkilus, tačiau apsigyvenę varnėnai daugiau gaudys suaugusius vabzdžius arba maitinsis kitais dirvoje esančiais gyviais, nes lervas jiems sunku pasiekti. Šiuo atveju gali būti naudingas kurmis, nors jį daugelis ūkininkų stengiasi išvyti iš sklypo, – kurmiui kur kas lengviau pasiekti po žemių sluoksniu gyvenančias lervas. Grambuolių lervos – ežių skanėstas, tad jei pavyktų į sklypą prisivilioti ežių, jie tikrai padėtų.


Profilaktikos priemonės


Norint apsisaugoti nuo grambuolių lervų ar išvengti pakartotinio jų antpuolio derėtų imtis ir profilaktikos priemonių.
Braškių lysvėse padarykite 30–40 cm gylio vageles ir prisotinkite jas 75 proc. karbofoso tirpalu.
Paliekite braškes amoniako tirpalu (1/2 šaukšto 10 l vandens).
Rudenį perkasdami dirvą paliekite ją chloro turinčiu skysčiu.
Mulčiuokite dirvą.


Vis dažniau daržininkai savo sklypuose aptinka į grambuolių lervas panašių auksavabalių, arba bronzinukų lervų. Šios lervos nėra žalingos augalų šaknims ir dažniau randamos komposto krūvose. Bronzinukų lervas reikėtų skirti nuo paprastųjų grambuolių lervų – bronzinukų naikinti nereikėtų, nes jos pagreitina pūvančių augalų skaidymąsi.

Parengta pagal žurnalą „Namie ir sode“