Ilgą laiką dėmesio stokojusioje ir estetinį vaizdą darkiusioje Stoties turgaus teritorijoje prasideda žymūs pokyčiai. Vietoje nugriautų senųjų medinių „fasadinių“ kioskų, puikiai matomų nuo Geležinkelio stoties, gegužės viduryje bus įrengti šiuolaikiški konteinerinio tipo paviljonai.

Pasak Kauno miesto savivaldybės pranešimo, lygiagrečiai ruošiamasi skelbti architektūrinį konkursą, kuris atsakys į klausimą, kaip ateityje atrodys ši viena lankomiausių prekybos erdvių. Užduotis projektuotojams aiški: teritorija turi pavirsti modernia turgaviete.

„Kadangi Kaunas taps geležinkelio transporto projekto „Rail Baltica“ dalimi, tai natūraliai suteiks dar didesnę svarbą šiai vietai. Netrukus tai bus tikri miesto vartai svečiams, atvykstantiems į Kauną traukiniais, todėl apleista teritorija žūtbūt prašosi sutvarkymo“, – sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Pauliaus Kero teigimu, Stoties turgaus architektūrinis konkursas bus skelbiamas artimiausiu metu. Remiantis geriausiais profesionalų pasiūlymais, numatyta prekyvietę kapitaliai atnaujinti.

„Architektūrinis konkursas, projektavimas, techninio projekto rengimas – visos šios procedūros gali užtrukti iki poros metų. Nenorėdami ilgiau laukti, jau dabar pradedame teritoriją tvarkyti“, – teigė P. Keras.

Po kelių savaičių stoties turgų pasieks šiuolaikiški konteinerinio tipo prekybiniai paviljonai. Jie pakeis senuosius jau nugriautus medinius kioskus turgavietėje iš M. K. Čiurlionio gatvės pusės. Taip pat numatyta pakeisti dangas, įrengti naują apšvietimą.

„Nė vienas iš teritorijoje dirbančių prekybininkų dėl planuojamų darbų nenukentės, – prekybos vietų skaičius čia ir toliau išliks nepakitęs, tik jos taps kur kas kokybiškesnės, patogesnės čia dirbantiems žmonėms ir patrauklesnės turgavietės lankytojams“, – pridūrė P. Keras.

Anot Savivaldybės administracijos atstovo Mindaugo Drąsučio, Kaunas turgaus teritoriją susigrąžino praėjusių metų lapkritį. Kadangi joje išduodami leidimai prekiauti viešose vietose, rinkliavą surenka ir teritoriją administruoja biudžetinė įstaiga „Parkavimas Kaune“. Lėšos už prekybą patenka tiesiai į miesto biudžetą.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, įsteigtoje „Stoties turgaus“ bendrovėje Kauno miesto savivaldybei priklausė 51 proc. akcijų, tačiau Savivaldybė jokio lemiamo sprendimo dėl turgavietės valdymo priimti negalėjo, nes tam reikėjo turėti du trečdalius balsų.

Kadangi Savivaldybėje (bei Seime) tuo metu dirbo kai kurių turgaus akcijų turėtojų giminaičių, užsimota pastatyti naują turgavietę kiek toliau nuo Geležinkelio stoties – Šiaulių gatvėje. Paskolos didžiulių statinių statybai buvo paimtos Savivaldybei garantuojant, kad jos bus grąžinamos. Savivaldybei atsisakius garantuoti, statybų finansavimas nutrūko. Nebaigti turgaus statiniai, seniai virtę benamių prieglauda, kur po jų tarpusavio vaidų, deja, policija aptikusi ir ne vieną negyvėlį, Šiaulių gatvėje teberiogso ir dabar.

Iš 18 Kauno turgaviečių tik vienintelė prie Geležinkelio stoties keliasdešimt metų buvo likusi neprivatizuota. Kai Savivaldybė paskelbė parduodanti 51 proc. turgaus akcijų, vieno kiosko savininko vadovaujami prekiautojai surengė bent keletą viešų pasipriešinimo akcijų. Miesto vadovai kaltinti planais „naikinti tūkstančius darbo vietų ir pasmerkti daugybę kauniečių šeimų badui“. Tačiau prekiaujančiųjų šiame turguje žymiai sumažėjo, kai jo pašonėje, Vytauto prospekte, jau kiti verslininkai turgumi po stogu pavertė kažkada buvusį populiarų „Planetos“ kino teatrą. Nebeliko ir daugumos pirkėjų.

Net keletą kartų buvo mažinama Savivaldybės parduodamų 51 proc. turgaus akcijų kaina, bet galop prieš keliolika metų jas aukcione įsigiję Marijampolės verslininkai delsė susimokėti už pirkinį. Prašė leisti jiems tai padaryti per keletą metų. Savivaldybei su tuo sutikus, būtų pažeistos konkurso sąlygos, nes iš anksto nebuvo numatyta ilgo termino akcijoms apmokėti. Tad anuomet sandoris neįvyko. Tik pernai Kauno miesto vadovams pavyko išspręsti „rebusą“, kuris buvo suformuluotas privatizacijos proceso pradžioje.