Vyriausybė atnaujino karantino ribojimus: kokios taisyklės galios?

Vyriausybė atnaujino karantino ribojimus: kokios taisyklės galios?


Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė iki kovo 31 dienos šalyje pratęsti karantino režimą. Tuo tarpu judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, su tam tikromis išimtimis, pratęsti iki kovo 15 dienos.


„Atsižvelgiant į nepalankią COVID-19 ligos epidemiologinę situaciją Lietuvoje išlieka poreikis ir toliau riboti šios infekcijos plitimą, todėl siūlome pratęsti karantino režimo trukmę visoje Lietuvoje dar vienam mėnesiui.


Šalyje įvedus griežtas karantino sąlygas sergamumas liga yra sumažėjęs, tačiau per savaitę registruojamas susirgusiųjų skaičius vis dar yra didelis“, – posėdyje teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.


Vyriausybė nusprendė leisti asmenų judėjimą tarp „žiedinių“ savivaldybių – kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Alytaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių

REKLAMA


Komentuodama nutarimą atlaisvinti judėjimą tarp minėtų žiedinių savivaldybių, premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad sprendimas perduoti daugiau su pandemijos valdymus susijusių klausimų savivaldai nepasitvirtino.


„Ambicija leisti savivaldybėms spręsti daugiau klausimų, susijusių su COVID-19 valdymu, savivaldoje kol kas nepasiteisino, nes nepaisant to, kad suteikėme galimybę plėsti testavimo apimtis, tų testavimo apimčių nematome. (...) Todėl vis dar turime daug savivaldybių, kurios pagal atvejų skaičių yra vienoje spalvoje, palankesnėje dažniausiai, dėl per mažų testavimo apimčių, arba dėl per tiršto testavimo atrodo esančios blogesnėje padėtyje“, – sakė ji.


Anot premjerės, artimiausiu metu planuojami tikslinių visuomenės grupių tyrimai.



„Tikiuosi, kad gal jau šiandien sveikatos ministras galės pasirašyti teisės aktus, kad plėstume testavimo apimtis tam tikroms grupėms, kurios yra tolygiai pasklidusios per visą Lietuvą – jas kviesime testuotis būriais“, – kalbėjo ji.


„Tai padėtų kai kuriose savivaldybėse turėti adekvatesnį vaizdą apie epidemiologinę situaciją, ir galbūt jau nuo kovo vidurio pereiti prie tokio režimo, kai savivaldybės, kuriose situacija yra bloga, yra labiau atribotos nuo judėjimo nei visos savivaldybės viena nuo kitos“, – pridūrė I. Šimonytė.


Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė savo ruožtu teigė, kad judėjimo tarp žiedinių savivaldybių ribojimas sukėlė nemažai nepatogumų gyventojams.


„Puikiai suprantame judėjimo ribojimų efektą. Tačiau išanalizavę situaciją praktikoje pamatėme, kad ji sukelia nemažai iššūkių, nes žiedinių savivaldybių dariniai (...) tarpusavyje glaudžiai susiję.

REKLAMA


Manome, kad šis atlaisvinimas neturės įtakos COVID-19 pablogėjimo tendencijai. Tikimės, kad žmonės bus atsakingai, ir atlaisvinimas nepaskatins namų ūkių tarpusavyje maišytis. Prašome visų būti atsakingais“, – kalbėjo ji.


Posėdyje taip pat pritarta siūlymui atsisakyti privalomo burną dengiančių apsaugos priemonių (kaukių) dėvėjimo atvirose erdvėse, kai šalia 2 metrų spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius.


Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pasirinktoje ugdymo įstaigoje ugdymo pagal pradinio ugdymo programą mišriu būdu proceso pabaigą nustatyta kovo 7 d.


I. Šimonytė pridūrė apgailestaujanti, kad šiuo metu negalima priimti drąsesnių sprendimų.


„Visi šią savaitę tikėjosi jau kitus sprendimus priimti. Gaila, kad negalime eiti pagal savo patvirtintą planą pirmyn, nes neturime tų aplinkybių, kurios tai leistų“, – teigė ji.


Visuotinis karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio 7 d. Naujoji Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, gruodžio 13 d. priėmė sprendimą karantiną sugriežtinti.


Sugriežtintas karantinas šalyje paskelbtas iki vasario 28 d.


I. Šimonytė: deja, kol kas negalima atmesti ribojimų sugriežtinimo galimybės


Premjerė Ingrida Šimonytė pripažįsta kol kas negalinti atmesti galimybės, kad epidemiologinei situacijai Lietuvoje pablogėjus, Vyriausybei vėl tektų sugrąžinti griežtesnius karantino ribojimus. Visgi ministrė pirmininkė pabrėžia, kad esminis prioritetas dabartinėje situacijoje yra paskiepyti vyresnius nei 70 metų amžiaus asmenis, o po to, anot jos, gyventojams bus galima leisti prisiimti daugiau asmeninės atsakomybės.



„Negaliu atmesti, deja, nieko. Ir, man atrodo, kitų valstybių patirtis yra gana iškalbinga. Daugelyje valstybių padėtis turbūt yra panaši kaip Lietuvoje, karantinai tęsiasi mėnesių mėnesiais, visuomenės yra pavargusios, žmonės įvairiai laikosi apribojimų ir tas pasipiktinimas yra gana ryškus“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje trečiadienį teigė I. Šimonytė.


Premjerė akcentavo, kad dabar prioritetinė užduotis yra apsaugoti sveikatos sistemą ir pažeidžiamiausius visuomenės narius, t.y. senjorus, perkopusius 70 metų amžiaus ribą.


„Suprantu, kaip yra nelengva, ir suprantu, kad kartais atrodo, jog neaišku, ko lauki laikydamasis tų apribojimų. Bet dabar mes turime visi sutarti, kad laukiame savo senjorų paskiepijimo, po to tuomet jau galėsime turbūt tos atsakomybės kiekvienas sau prisiimti ir daugiau, nes nuo mūsų veiksmų kils mažesnė rizika tiems, kurie yra labiausiai pažeidžiami“, – sakė ministrė pirmininkė.


I . Šimonytė taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad pastarąją savaitę epidemiologinės situacijos gerėjimas yra sustojęs. Visgi ji teigė šių naujų tendencijų kol kas nesiejanti su pastarąją savaitę priimtais karantino švelninimais.


„To tiesiogiai nesiečiau ar bent jau neturiu pakankamai duomenų, kad galėčiau tiesiogiai susieti su konkrečių paslaugų atlaisvinimu. Tačiau, kad žmonių mobilumas nuo atlaisvinimo yra ženkliai padidėjęs ir tai rodo mobilumo duomenys, tai yra faktas“, – sakė premjerė.


„Kita vertus, vis tiek einant į priekį ir vakcinuojant vis daugiau žmonių, žinoma, kad tie apribojimai turės kažkaip keistis ir modifikuotis, todėl, kad visuomenės apsaugos laipsnis tokiu būdu taip pat keisis“, – pridūrė ji.

REKLAMA


Visgi Vyriausybės vadovė akcentavo, kad priežasčių, kodėl epidemiologinė situacija imtų blogėti ir dėl to tektų grįžti į griežtesnį karantino režimą, gali būti įvairių.


„Galbūt dėl to, kad kas nors atvykęs iš užsienio bus užsikrėtęs su kokia nors mutacija, kuri sparčiai plinta, ir dėl to turėsime kažkokį didesnį atvejų kilimą, čia juk priežasčių gali būti daug ir įvairių. Tai gali taip atsitikti, bet labai norėčiau tikėti, kad prie kažkokių griežčiausių apribojimų grįžti mums jau nereikės“, – sakė I. Šimonytė.


I. Šimonytė: Vyriausybė vargiai ryšis tęsti judėjimo ribojimus po kovo 15 dienos


Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako abejojanti, kad Vyriausybė ryžtųsi pratęsti judėjimo tarp savivaldybių ribojimą po kovo 15 dienos – bus ieškoma alternatyvų.


„Kalbant apie karantino režimą ir judėjimą tarp savivaldybių, bet kuriuo atveju, nebent situacija labai dramatiškai pablogėtų, tokio apribojimo, koks galiojo pastaruosius porą mėnesių, tęsti po kovo 15 dienos, matyt, Vyriausybė nesiryš“, – sakė ji po Vyriausybės posėdžio.


Anot I. Šimonytės, prireikus bus imamasi alternatyvių sprendimų.


„Labai tikiu, kad galėsime pasiūlyti kitokius apribojimus, jei jų bus reikalinga, kad nevyktų judėjimai į ir iš tų savivaldybių ar jų grupių, kuriose epidemiologinė situacija bus ženkliai blogesnė nei likusioje Lietuvoje ar savivaldybių daugumoje“, – tikino ji.


Vyriausybė trečiadienį nusprendė leisti asmenų judėjimą tarp „žiedinių“ savivaldybių – kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Alytaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių.

REKLAMA


Vidaus reikalų ministrė posėdžio metu Agnė Bilotaitė pažymėjo, kad judėjimo tarp žiedinių savivaldybių ribojimas sukėlė nemažai nepatogumų jų gyventojams.


„Puikiai suprantame judėjimo ribojimų efektą. Tačiau išanalizavę situaciją praktikoje pamatėme, kad ji sukelia nemažai iššūkių, nes žiedinių savivaldybių dariniai (...) tarpusavyje glaudžiai susiję.


Manome, kad šis atlaisvinimas neturės įtakos COVID-19 pablogėjimo tendencijai. Tikimės, kad žmonės bus atsakingi, ir atlaisvinimas nepaskatins namų ūkių tarpusavyje maišytis. Prašome visų būti atsakingais“, – kalbėjo ji.