Perskaičiuota pensija nuo skurdo neapsaugos

Perskaičiuota pensija nuo skurdo neapsaugos

Dauguma iš „Sodros“ biudžeto lėšų pensijas gaunančių asmenų yra senatvės pensijų gavėjai.


Šių metų „Sodros“ biudžete išlaidoms atseikėta 4 mlrd. 12 mln. 346 tūkst. eurų. Iš šios sumos pensijų socialiniam draudimui vykdyti atiteks 2 mlrd. 939 mln. 297 tūkst. eurų. Tai sudarys 73,3 proc. visos „Sodros“ biudžeto išlaidoms numatytos sumos, arba 12 proc. daugiau, nei pensijų draudimui vykdyti buvo panaudota pernai.

Dr. Antanas PETRAUSKAS, socialinių problemų analitikas


Poleminės pastabos


Po pusantrų metų nuo priėmimo šiemet pradėtas taikyti naujas socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustatantis Socialinio draudimo pensijų įstatymas. Šio Vokietijos pavyzdžiu sukurto įstatymo nuostatos dar iki jų įsigaliojimo buvo du kartus koreguojamos.


Todėl pradėtame taikyti įstatyme beveik neliko nuostatų, kurios būtų nepakitusios. Na, o įstatymų leidėjas, supratęs, kad nebus lengva įgyvendinti minėto įstatymo nuostatas, šiam tikslui pasiekti „Sodrai“ nustatė 9 mėnesių terminą. Akivaizdu, kad per šį laikotarpį dešimtys iš „Sodros“ biudžeto lėšų pensijas gaunančių asmenų iškeliaus į amžinybę, o jų turto paveldėtojams dėl per nurodytą laikotarpį susidariusių pensijų nepriemokų išmokėjimo teks kreiptis į notarus ir, gavus teisę į paveldėjimą patvirtinančias pažymas, „Sodros“ teritorinius skyrius.

REKLAMA


Vargu ar asmens draudžiamųjų pajamų koeficientų pavadinimą apskaitos vienetais, jų vertės susiejimą su iki šiol taikytomis draudžiamosiomis pajamomis, būtinojo stažo senatvės pensijai gauti ilginimą galima laikyti kardinalia iki šiol taikytos pensijų apskaičiavimo tvarkos reforma. Nors pensijų dydžių indeksavimo susiejimas su valstybės ekonominiais rodikliais ir mažins politinių manipuliacijų įtaką, dėl nemąžtančios darbingo amžiaus žmonių emigracijos, menko gimstamumo, niekaip nesuvaldomos infliacijos ir toliau tęsiamo pensijoms mokėti skirtų lėšų pervedimo į privačius pensijų fondus esamiems ir artimiausioje ateityje pensininkais tapsiantiems asmenims sotesnės senatvės tikėtis neverta.


Indeksavimo lemtas vidutinės senatvės pensijos dydžio padidėjimas 30 eurų dažną tokios pensijos gavėją ir toliau vers skursti.

Teisė gauti senatvės pensiją


Kadangi dauguma iš „Sodros“ biudžeto lėšų pensijas gaunančių asmenų yra senatvės pensijų gavėjai (apie 600 tūkst.), išsamiau aptarsime senatvės pensijų skyrimo, apskaičiavimo ir jau paskirtų tokių pensijų perskaičiavimo nuostatas.

REKLAMA


Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta, kad asmuo įgyja teisę gauti senatvės pensiją, kai jis atitinka šias dvi sąlygas: 1) yra sulaukęs šio įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus; 2) turi minimalųjį stažą, nustatytą senatvės pensijai gauti. Minimalusis stažas senatvės pensijai gauti yra 15 metų, o šiemet teisę į senatvės pensiją įgysiantiems asmenims nustatytas toks senatvės pensijos amžius: moterų – 62 metai ir 4 mėnesiai, vyrų – 63 metai ir 8 mėnesiai. Teisę į visą senatvės pensiją įgis tie senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys (moterys, gimusios 1956 m. sausio 1 d.–1956 m. rugpjūčio 31 d., ir vyrai, gimę 1954 m. liepos 1 d.–1955 m. balandžio 30 d.), kurie turės 30,5 metų būtinąjį pensijų draudimo stažą. Priešingu atveju šiems asmenims teks tenkintis daline senatvės pensija.


Teisę gauti senatvės pensiją turintys asmenys turės būti mūsų valstybės gyventojai ir būti deklaravę savo gyvenamąją vietą joje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, išskyrus asmenis, kuriems taikomos Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų ir (arba) mūsų valstybės tarptautinių sutarčių nuostatos dėl tokių pensijų mokėjimo.


Asmuo, turintis teisę gauti senatvės pensiją, dėl jos skyrimo į savo gyvenamosios vietos „Sodros“ teritorinį skyrių gali kreiptis prieš tris mėnesius iki teisės gauti tokią pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti šią pensiją atsiradimo.



Senatvės pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti tokią pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos skyrimo dienos. Sprendimas dėl pensijos skyrimo privalo būti priimtas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo skirti senatvės pensiją ir jai skirti reikalingų dokumentų ir duomenų gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą ir šio sprendimo apskundimo tvarką, o atsisakius skirti senatvės pensiją – ir apie atsisakymo priežastį asmuo turi būti informuotas raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.


Minėta pensija asmeniui skiriama iki gyvos galvos ir mokama už einamąjį mėnesį Pensijų, kompensacijų, kompensacinių išmokų ir rentų pristatymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.


Senatvės pensijos sandara


Senatvės pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys. Bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį, atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų draudimo stažo ir būtinojo pensijų draudimo stažo santykį, ir apskaičiuojamas euro cento tikslumu pagal formulę β × B, kurioje β – asmens įgyto pensijų draudimo stažo ir būtinojo pensijų draudimo stažo, galiojančio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais, santykis, išreiškiamas keturių skaitmenų po kablelio tikslumu (tuo atveju, kai teisė gauti senatvės pensiją atsirado iki šių metų sausio 1 d., daugiklis β lygus asmens turimo pensijų draudimo stažo ir 30 metų santykiui), B – tą mėnesį, už kurį mokama senatvės pensija, galiojantis bazinės pensijos dydis. Senatvės pensijos individualiosios dalies dydis euro cento tikslumu apskaičiuojamas pagal formulę V × p, kurioje V – asmens įgytų apskaitos vienetų skaičius, p – tą mėnesį, už kurį mokama senatvės pensija, galiojanti apskaitos vieneto vertė.

REKLAMA


Apskaitos vienetų skaičius, asmens įgytas per kalendorinius metus ar per kalendorinių metų dalį (senatvės pensijos skyrimo metais – iki tokios pensijos skyrimo mėnesio), nustatomas padalijus asmens sumokėtų ir (ar) už jį priskaičiuotų pensijų draudimo įmokų individualiajai daliai sumą (neįskaitant kaupiamosios pensijų įmokų dalies sumos) iš pensijų draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumos, kurią per tuos kalendorinius metus pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo nustatytą pensijų draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai tarifą asmuo (apdraustasis) ir jo draudėjas (darbdavys) privalo sumokėti nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. Na, o per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negalės būti didesnis kaip 5.


Apskaičiavimo ypatumai


Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuo šių metų sausio 1 d. nustatytas bazinės pensijos dydis senatvės pensijos bendrajai daliai apskaičiuoti – 110 proc. 2017 m. gruodį galiojusios bazinės pensijos. Šiuo metu tai sudaro 143 (1,1 x 130) eurus. Na, o vieno apskaitos vieneto vertė prilyginta 0,5 proc. 2017 m. gruodį galiojusių draudžiamųjų pajamų, padalytų iš koregavimo koeficiento 0,78. Šiuo metu tai sudaro 3,05 (0,005 x 476 : 0,78) euro.


Be to, kiekvienais metais nuo sausio 1 d. bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai bus indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (IK). Šis koeficientas – septynerių paeiliui einančių metų šalies darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis. Šiemet IK apskaičiuoti naudoti 2014–2020 m. šalies darbo užmokesčio fondo rodikliai ir jų prognozės. Šį koeficientą, išreiškiamą keturių skaitmenų po kablelio tikslumu ir apskaičiuotą pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytą apskaičiavimo tvarką, taip pat indeksuotus bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžius euro cento tikslumu tvirtina ir skelbia „Sodros“ taryba.

REKLAMA


Pastarajai institucijai patvirtinus 1,0694 IK dydį (6,94 proc.), nuo šių metų sausio 1 d. senatvės pensijos bendrosios dalies dydžiui apskaičiuoti taikomas 152,92 (1,0694 x 143) euro bazinės pensijos dydis, o tokios pensijos individualiosios dalies dydžiui apskaičiuoti – 3,27 (1,0694 x 3,05) euro apskaitos vieneto vertė.


Jeigu apskaičiuotas IK būtų mažesnis negu 1,01 ir (arba) prognozuojami metų darbo užmokesčio fondo ir (arba) bendrojo vidaus produkto augimo tempai būtų neigiami, indeksavimas nebūtų vykdomas. Dėl to senatvės pensijos (ir ne tik jos) nebūtų mažinamos, t. y. toliau būtų mokamos praėjusių metų gruodį galiojusių dydžių.


β ir V reikšmes pagal „Sodros“ duomenų bazėje esamus duomenis apie apdraustųjų asmenų įgytą pensijų draudimo stažą ir sumokėtas pensijų draudimo įmokas apskaičiuos asmeniui senatvės pensiją skiriantis ar jau paskirtąją pagal naujojo įstatymo nuostatas perskaičiuosiantis „Sodros“ teritorinis skyrius.


Beje, asmenims, kurie teisę gauti senatvės pensiją įgis nuo šių metų sausio 1 d. ir vėliau ir bus įgiję pensijų draudimo stažo iki 1994 m. sausio 1 d. ir laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., nustatant jų įgytų apskaitos vienetų skaičių nebus atsižvelgiama į iki 1994 m. sausio 1 d. turėtas draudžiamąsias pajamas, o iki šios datos įgytas pensijų draudimo stažas bus įtraukiamas į turimą stažą. Tai neigiamai atsilieps asmenų, kurie iki 1994 m. sausio 1 d. vertėsi intensyvia kooperatine veikla, būsimų pensijų dydžiui.

Pensijų perskaičiavimas


Asmenims, kuriems senatvės pensijos buvo paskirtos iki šių metų pradžios, toliau bus mokamos pagal naujojo Pensijų įstatymo nuostatas apskaičiuotos ir indeksuotos senatvės pensijos. Jei asmeniui apskaičiuota senatvės pensijos bendroji dalis bus mažesnė už jam mokėtos senatvės pensijos pagrindinę dalį ir priedą už stažo metus (jeigu jis buvo mokėtas), senatvės pensijos bendrąja dalimi bus laikoma 2017 m. gruodį mokėtos senatvės pensijos pagrindinės dalies ir priedo už stažo metus dydžių suma. Draudžiamųjų pajamų negaunančio senatvės pensijos gavėjo apskaitos vienetų skaičiumi bus laikoma asmens įgyto pensijų draudimo stažo ir asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento, pagal kuriuos jam buvo mokama papildoma senatvės pensijos dalis 2017 m. gruodį, sandauga, padauginta iš koregavimo koeficiento 0,78. Tačiau jei minėtam asmeniui senatvės pensija buvo mokama pagal pensijų draudimo stažo ir asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento duomenis už laikotarpį iki 1994 m. ir po jų, asmens įgytų apskaitos vienetų skaičiumi bus laikoma pensijų draudimo stažo ir asmens draudžiamųjų pajamų koeficientų sandaugų už laikotarpius iki 1994 m. ir po jų suma, padauginta iš koregavimo koeficiento 0,78.


Jei nuo pastarojo senatvės pensijos skyrimo iki 2017 m. gruodžio 31 d. asmuo turėjo draudžiamųjų pajamų, pensijų draudimo stažo ir asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento duomenys bus atnaujinami atsižvelgiant į šias draudžiamąsias pajamas. Atnaujinti duomenys nurodytu būdu apskaičiuojant asmens įgytų apskaitos vienetų skaičių bus taikomi tik tuo atveju, jei pagal atnaujintus duomenis apskaičiuotas apskaitos vienetų skaičius bus didesnis už apskaičiuotą pagal neatnaujintus (taikytus 2017 m. gruodį) duomenis.


Beje, asmenims, teisę į senatvės pensiją įgysiantiems šiemet ir vėliau, iki 2017 m. gruodžio 31 d. įgytų apskaitos vienetų skaičius bus apskaičiuojamas aprašyta tvarka, o po nurodytos datos – pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą apskaitos vienetų sumos apskaičiavimo tvarką (12 str.). Na, o per 2018 m. asmens įgytų apskaitos vienetų skaičiui nustatyti bus taikomas 808,70 euro vidutinis šalies darbo užmokestis. Tai reiškia, kad vienam apskaitos vienetui įgyti pensijų draudimo įmokas individualiajai daliai teks sumokėti nuo 9 704,40 (12 x 808,70) euro sumos, o penkiems – nuo 45 522 eurų sumos.


Minėtas įmokas sumokėjus nuo mažesnės sumos, bus įgyjama proporcingai mažiau apskaitos vienetų.
Dirbančius senatvės pensijų gavėjus turėtų džiuginti tai, kad nuo kiekvienų kalendorinių metų liepos 1 d., pradedant 2019-aisiais, jiems mokamos senatvės pensijos kasmet bus perskaičiuojamos, įvertinant asmens po pensijos skyrimo (perskaičiavimo) įgytą pensijų draudimo stažą ir apskaitos vienetų skaičių. Dėl to kreiptis į „Sodrą“ nereikės.


Baigiamosios nuostatos


Akivaizdu, kad „Sodros“ teritorinių skyrių laukia milžiniškas darbas: teks perskaičiuoti ir indeksuoti visas iš „Sodros“ biudžeto lėšų mokėtas ir skiriamas pensines išmokas – senatvės, išankstinės senatvės, netekto darbingumo, invalidumo, našlių, našlaičių, maitintojo netekimo ir ištarnauto laiko pensijas bei kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas. „Sodros“ teritoriniai skyriai ne vėliau kaip iki šių metų rugsėjo 30 d. turi apskaičiuoti visas iki šių metų pradžios paskirtas pensines išmokas pagal įsigaliojusio Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas ir iki nurodytos datos išmokėti nuo šių metų sausio 1 d. iki paskirtos pensinės išmokos apskaičiavimo dienos susidariusį šios išmokos dydžių skirtumą. Tikimasi, kad jau šį mėnesį bus perskaičiuotos visų nedirbančių pensinių išmokų gavėjų išmokos, o vasarį, kovą ir gegužę į apskaitos vienetus turėtų būti perskaičiuotos visų dirbančių išmokų gavėjų gautos draudžiamosios pajamos. Kiekvienas pensinės išmokos gavėjas bus informuotas apie naują jam mokamos pensinės išmokos dydį.


Tikimasi, kad vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį pensijų draudimo stažą sudarys 331,75 euro, arba bus 30,15 euro didesnė negu praėjusių metų pabaigoje.
Gera žinia ta, kad visų pensinių išmokų bendrajai daliai mokėti bus naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiemet tai pareikalaus 134,40 mln. eurų. Be to, nuo šių metų sausio 1 d. „Sodros“ iki 2017 m. gruodžio 31 d. susikaupusi skola yra perkelta į valstybės iždą, o „Sodros“ prievolės pagal valstybės perskolinamų paskolų sutartis baigėsi.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale SAVAITĖ








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 29 (2024)

    Savaitė - Nr.: 29 (2024)