Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad nacionalinis saugumas ir gynyba šiuo metu turi būti svarbiausias šalies politikų prioritetas. Tiesa, turime pagalvoti ir apie savo atsakomybę. Kaip pasirūpinti savo ir savo šeimos saugumu?

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Prioritetinis klausimas

VšĮ „4 procentai“ užsakymu šių metų spalį atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad net 69 proc. mūsų šalies žmonių sutinka, jog nacionalinis saugumas ir gynyba šiuo metu turi būti svarbiausias Lietuvos politikų prioritetas. Su šiuo teiginiu nesutinka 14 proc., nei sutinka, nei nesutinka 17 proc. apklaustųjų. Teiginiui, kad politinės partijos turi kuo skubiau susitarti dėl didesnio gynybos finansavimo, pritaria 61 proc., nepritaria 18 proc., nei pritaria, nei nepritaria 21 proc. respondentų.

Tyrimas taip pat parodė, kad 51 proc. gyventojų palaiko 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimą gynybai, o 50 proc. pritartų, kad Lietuvos politinės partijos kuo greičiau pasirašytų nacionalinį susitarimą, kuriame būtų įtvirtintas 4 proc. BVP gynybai strateginis tikslas.

„Mūsų kaimynai lenkai jau kitąmet gynybai skirs 4,7 proc. BVP. Prie 4 proc. ribos sparčiai artėja Estija, mus jau lenkia ir Latvija. Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad gynybos finansavimas Lietuvoje turėtų siekti 4–5 proc. BVP. Sunku rasti nors menkiausių argumentų, kodėl Lietuva vis labiau atsilieka nuo kaimynų ir neketina daugiau investuoti į gynybą, ypač atsižvelgiant į tai, kad mūsų ekonomika – viena sparčiausiai augančių visoje Europos Sąjungoje“, – pabrėžė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, „4 procentų“ valdybos narys Andrius Romanovskis.

70 proc. mūsų šalies gyventojų mano, kad šalies užpuolimo atveju Lietuvos kariuomenė turi būti pajėgi savo jėgomis sustabdyti priešiškas kariuomenes prie Lietuvos valstybės sienos ir neleisti joms prasiveržti į šalies gilumą. Su šiuo teiginiu nesutinka 14 proc., nei sutinka, nei nesutinka 16 proc. apklaustųjų.

Dėmesys kariuomenės plėtrai

Lietuvos kariuomenės vadas generolas R. Vaikšnoras konferencijos, skirtos šimtui savo darbo dienų šiame poste aptarti, metu pristatė prioritetus, kur link žengsime karinio saugumo kryptimi. „Dinamika – labai sparti. Geopolitiniai procesai diktuoja, kad turime labai akylai stebėti, kas vyksta aplinkui. Karas Ukrainoje nesibaigia, ir matyti, kad artimiausiu metu nesibaigs. Todėl mūsų pasiryžimas gintis, stiprinti kariuomenės pajėgumus išlieka esminis prioritetas, – dėstė R. Vaikšnoras. – Mano dėmesys yra skirtas tam, jog kartu su pajėgų vadais taip sudėliotume kovinį rengimą, kad ukrainiečių išmoktų pamokų pagrindu per trumpą laiką galėtume pakeisti tiek mokymo programas, tiek patį požiūrį, kad būtume tvirti, ryžtingi ir vykdytume savo pareigas tėvynei, jeigu to prireiktų.“

Pasak kariuomenės vado, šiuo metu kariuomenės plėtros planai yra numatyti dešimtmečiui į priekį. „Gera žinia, kad šiuos metus pabaigiame su 3,2 proc. BVP gynybai, tačiau norėdami toliau vystyti tai, kas pradėta, turime išlaikyti tą patį skaičių. Aišku, procentai dažniausiai neatspindi pinigų sumos, bet žinodami, kokios yra galimybės, galime eiti į priekį ir planuoti tolesnius žingsnius“, – apie finansavimą gynybai kalbėjo R. Vaikšnoras.

Šalies kariuomenės vadas pabrėžė, kad yra statomos amunicijos saugyklos ir jas reikėtų užpildyti. „Turime ir atsargų, bet kartu nepamirškime ir kovinio rengimo. Neprisirišame prie procentų, bet, manyčiau, reikėtų net ir daugiau nei 4, gal net 5 proc. BVP. Šios lėšos mums padėtų atkurti tai, ką praradome per daugelį metų, kai buvo nepakankamai finansuojama krašto apsaugos sistema“, – aiškino generolas.

Visgi pinigai nėra vienintelis rūpestis. „Gynybos pramonė Europoje nėra tokia sklandi ir greita. Be to, didelė dalis ginkluotės keliauja į Ukrainą. Mes tai remiame. Kol ukrainiečiai kariauja už savo ir mūsų laisvę, tol mes turime laiko pasitempti“, – tvirtino R. Vaikšnoras.

Pastangos dedamos ir rengiant kontrmobilumo priemonių parkus. Iš viso pasienyje su Rusija ir Baltarusija bus įsteigti 27 parkai, kuriuose bus kaupiamos kontrmobilumo inžinerinės priemonės: „ežiai“, kelio blokai, „drakono dantys“, trosai, spygliuota viela, koncertina, sijos. Visoms kontrmobilumo priemonėms įsigyti 10 metų laikotarpiu numatomas lėšų poreikis yra apie 600 mln. eurų.

Baltijos šalių gynybos linija

Jau pasirašytos sutartys dėl naujų inžinerinių priemonių įsigijimo ir šios priemonės pradedamos pristatyti į minėtus parkus. Planuojama, kad iki šių metų pabaigos Lietuvos kariuomenei bus perduota daugiau nei 4 mln. eurų vertės „drakono dantų“, surenkamųjų „ežių“, „ispaniškų arklių“ ir betoninių kelio užtvarų. Dar bus perkama „drakono dantų“ už maždaug 2,5 mln. eurų.

Taip pat suplanuotos kitos kontrmobilumo priemonės: ketinama gilinti melioracijos griovius, palei kelius formuoti medžių alėjas ir išlaikyti esamas miškingas vietoves iki 20 km atstumu nuo sienos bei aplink magistralinius ir krašto kelius, įtvirtinti Nemuno brastas pasienyje su Rusija ir kt.

Tiesa, įrengtos kliūtys yra veiksmingiausios, kai jos dengiamos tiesiogine ir netiesiogine ugnimi. Inžinerinės kliūtys pristabdo, nukreipia, užfiksuoja arba blokuoja priešų judėjimą, kad būtų galima juos naikinti ugnimi. Pačios efektyviausios inžinerinės kliūtys – kombinuotos, kai nesprogstamos kliūtys įrengiamos kartu su minomis.

Lietuva kontrmobilumo srityje veiksmus derina ir su kaimyninėmis valstybėmis. Kartu su latviais ir estais išilgai rytinės NATO sienos kuriama kontrmobilumo priemonių visuma, leisianti efektyviai trikdyti ir stabdyti galimą priešų veržimąsi per sieną. Šioje srityje taip pat aktyviai bendradarbiaujama su Lenkija, rengiantis Suvalkų koridoriaus gynybai.

Karo komendantūrų struktūra

Lietuvos kariuomenėje yra kuriama nauja karo komendantūrų struktūra taikos metu. Tai bus dar vienas būdas, leisiantis piliečiams prisidėti prie valstybės gynybos. „Pilietinių pasipriešinimų, kovų, sukilimų patirtis rodo, kad padedantys vieni kitiems, kartu su priešais kovojantys žmonės yra tarsi tinklas, dengiantis visą šalį. Šiandien iš visuomenės labiausiai girdime poreikį žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų pilietiniam pasipriešinimui. Žmogus turi žinoti, kaip jis gali apginti savo namus, kur ateiti, ką daryti. Būtent tam ir kuriama komendantūrų struktūra taikos metu“, – atkreipė dėmesį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Didelis komendantūrų tinklas leis parengti pilietiškai nusiteikusius asmenis, kad jie galėtų gintis ir ginti konkrečiose jiems gerai žinomose gyvenamosiose vietovėse. Lietuvos kariuomenė savo ruožtu užtikrins piliečių, užsirašiusių į komendantinius vienetus, aprūpinimą, įskaitant ginklus.

Karo atveju asmenys, įtraukti į komendantūras ir įgiję karinių įgūdžių, padės ginti savo miestelį ar rajoną, saugos gyvenamojoje aplinkoje esančius svarbius objektus. Komendantiniams vienetams priklausantys piliečiai rūpinsis svarbių objektų savo mieste ar rajone apsauga, įrenginės ir saugos kontrolės postus, užtikrins komendanto valandos laikymosi taisykles, dalyvaus turto rekvizicijos procese, stebės aplinką, kovos su nelegaliomis ginkluotomis grupėmis ar atliks kitas Lietuvos kariuomenės pavestas užduotis.

Civilinė sauga

Šiemet pristatyta ir Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programa. Joje numatytos pagrindinės civilinės saugos plėtros kryptys ir konkrečios priemonės iki 2030 m. Šiai programai gyvendinti suplanuotas 285 mln. eurų finansavimas.

Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programa apima priedangų infrastruktūros plėtrą, gyventojų perspėjimo sistemos tobulinimą ir gyventojų informavimo stiprinimą, krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų parengties, sveikatos apsaugos sistemos atsparumo didinimą, civilinės saugos pagalbos komandų formavimą ir kt. Jau pradėtas rengti nacionalinis masinės evakuacijos planas.

Kaip „Vilnius TECH“ surengtoje konferencijoje „Saugumo kodas“ pabrėžė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius, pasirengimas – labai svarbus, nes įvairių grėsmių ir pavojų metu daug ką gali lemti net sekundės. Pasak jo, tada ne laikas ieškoti atsakymų, kaip elgtis ar ką daryti. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad itin svarbu turėti planą, kaip elgsimės ištikus vienai ar kitai ekstremaliajai situacijai. Ne tik planą A, bet ir planą B ar netgi C. Ir tuos planus būtina aptarti su šeimos nariais, kitais artimaisiais, reikia sutarti, kokioje vietoje, kilus grėsmei ar pavojui, susitiksite. Privalu būti užsirašius artimųjų telefono numerius.

Dera išmokti pamokas

Saugumo eksperto, atsargos majoro Dariaus Antanaičio teigimu, tai, ką daro valstybė, pirmiausia atspindi tai, ką mano visuomenė. „Visuomenė yra susirūpinusi savo saugumu, ir politikai privalo reaguoti. Tai yra geriausias įrodymas, kad demokratija veikia. Taip buvo pastaruosius metus ir, kaip matome iš naujosios koalicijos programos, bus toliau“, – dėstė pašnekovas. Paminėtina, kad kaip vienas pagrindinių koalicijos prioritetų išskirtas dėmesys šalies saugumui – išvardyti įsipareigojimai laiku priimti Vokietijos brigadą, suformuoti diviziją, stiprinti gynybos pramonę ir kt. „Svarbu, kad politikai atsižvelgs į karinį patarimą, kitaip sakant, į tuos asmenis, kurie to mokėsi, tuo gyvena ir tai supranta bei turi praktikos“, – tvirtino D. Antanaitis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, kad mūsų sprendimus dažnai lemia baimė. „Ukrainos karo pradžioje mūsų visuomenė buvo ypač įbauginta ir sunerimusi. Vėliau tas nerimas mažėjo. Negalima teigti, kad pavojaus nėra, bet mes ėmėme jį adekvačiau vertinti. Valstybė savo ruožtu metodiškai gerino saugumo padėtį, orientuodamasi į įvairias sritis, kurias reikia stiprinti“, – teigė saugumo ekspertas.

Pasak D. Antanaičio, labai svarbu, kad tos saugumo pamokos, kurias matome kaimynystėje, būtų išmoktos ir mūsų žmonių. „Blogai yra pernelyg didelė panika, tačiau blogai yra ir pernelyg didelė ramybė. Taigi visai atsipalaiduoti ir užsimiršti negalime. Panašiai kaip su pensija: visi suvokiame, kad reikia jai ruoštis, kaupti lėšas, bet ar visi kaupiame? Šiuo atveju reikia tikėtis, kad karas į mūsų teritoriją neįžengs, bet būti pasirengusiems, kad niekas ir nesugalvotų žengti. Valstybės struktūros atlieka savo darbus, o mes turime atlikti savuosius: būti apmokyti, eiti į komendantūras, turėti planą B, atsargų, evakuacijos krepšį ir t. t. Valstybė esame mes, tad, jeigu būsime pasiruošę pasirūpinti savimi, savo artimaisiais, kaimynais, mums bus lengviau gyventi“, – aiškino pašnekovas.

Didesnis saugumas namuose

Apie tai, kad dera pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais, kalbėjo ir „Vilnius TECH“ Architektūros fakulteto docentas dr. Linas Krūgelis. „Jei susidursime su didelio masto krizės grėsme, pavyzdžiui, stichine nelaime ar karu, specialiųjų tarnybų nepakaks, kad padėtų kiekvienam, tad savo saugumu turime rūpintis ir patys. Visa visuomenė turėtų turėti reikiamų įgūdžių, kaip save apsaugoti“, – pabrėžė pašnekovas.

Kalbant apie karo grėsmę, dera turėti omenyje, kad, pavyzdžiui, oro atakos metu raketa skrenda labai greitai, sužeisti gali ir skeveldros, tad tam, kad apsisaugotume, turime iš anksto apgalvoti, kokioje vietoje būtų galima slėptis. „Kai girdime apie atakas Ukrainoje ir matome jų padarinius, turime suprasti, kad privalu galvoti apie slėptuvę pavojaus atveju. Tai gali būti rūsys ar namo, buto patalpa, kuri nėra prie išorinių pastato sienų. Kitaip sakant, patalpai turi būti taikoma dviejų sienų taisyklė. Jeigu gyvenate daugiabutyje, apmąstykite, kokios tos patalpos galėtų būti. Tai gali būti uždaresnis kambarys, vonia ar tualetas, nuo išorės atskirtas dviem sienomis, nes įprastai viena siena nukenčia, o kita lieka saugi. Ukrainoje žmonės slepiasi vonios kambariuose, o į pačias vonias sodina vaikus – tai sukuria papildomą apsaugą nuo skeveldrų ir kažkiek apsaugo griūties atveju“, – dėstė dr. L. Krūgelis.

Pašnekovo teigimu, reikėtų pagalvoti apie rūsį, nes tai – bene saugiausia vieta daugiabutyje. „Žinoma, svarbu, kad rūsys nebūtų užgriozdintas, kad būtų jame vietos išlaukti, kol baigsis pavojus. Dera pagalvoti ir apie tai, kad jeigu pastatas nukentės nuo atakos, jame nebus elektros, vandens ir pan. Tad būtų gerai, kad iš anksto pagalvotumėte apie atsargas, komunikacijos priemones“, – patarė „Vilnius TECH“ atstovas.

Daugelyje šiuolaikinių privačių namų nėra rūsių, bet juose galima rasti vidines patalpas, kurios būtų saugesnės. „Izraelyje įstatymų apibrėžta, kad kiekviename pastate turi būti saugi patalpa – neužgriūvanti, padengta metalo lakštais. Jie palaiko konstrukcijos stabilumą, padeda apsisaugoti nuo skeveldrų. Šios šalies patirtis rodo, kad įprastuose gyvenamuosiuose pastatuose galima įrengti padidinto saugumo patalpas, kurių konstrukcijos sutvirtinamos metalo lakštais ar papildomu monolitinio gelžbetonio sluoksniu sienose, padidinto balistinio atsparumo duris. Tačiau visa tai kainuoja. Be to, jau pastatytame ir įrengtame name ką nors keisti visada sudėtingiau. Tokiu atveju siūlyčiau pagalvoti apie rūsio įsirengimą lauke“, – atkreipė dėmesį dr. L. Krūgelis.

Projektą „Visuomenės saugumas - mūsų visų rūpestis“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 5500 Eur.