Kokių žaislų pageidauja vaikai? Nuleidus rinkimų kartelę Seime bus įvairiau ir įdomiau. Vis dar girdėti šulinių girgždesys. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai – 50-ojoje šių metų „Savaitėje“.

Kokių žaislų pageidauja vaikai?

Ant nosies – gruodžio vidurys, todėl dauguma vaikų jau išsiuntė Kalėdų Seneliui laiškus. Kas juose minima dažniausiai? Slapta Kalėdų Senelio statistikos tarnyba pateikia pirmuosius duomenis.

Ramutė ŠULČIENĖ

„Dažniausiai vaikai po Kalėdų eglute svajoja rasti tokių žaislų, kokių jau turi jų draugai ar kokius mato reklamose. Labai dažnai jų svajones lemia animacinių filmukų ar filmų personažai. Pavyzdžiui, jau dabar laukiama naujausios „Ledo šalies“ dalies kartu su visas mergaites sužavėjusiomis Ana ir Elza. Rudenį atkeliavę vėžliukai yra tokie pat populiarūs kaip prieš daugelį metų“, – vardija UAB „Kotryna Group“ (jai priklauso tokios žaislų parduotuvės kaip „Žaislų planeta“, „BabyCity / ToyCity“, „Lego“ ir kt.) žaislų koncepto vadovė Nomeda Daukantienė.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Patarimų mugė“.

Nuleidus rinkimų kartelę Seime bus įvairiau ir įdomiau

Praėjusią savaitę Seimas nusprendė nuleisti vadinamąją rinkimų kartelę – nuo šiol partijos, norinčios gauti vietų parlamente, turės surinkti ne 5, o tik 3 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Dauguma nori palengvinti savo dalią kituose rinkimuose? Visgi paprasti atsakymai, kaip dažniausiai ir būna, – nebūtinai vieninteliai ir teisingi.

Teodora RAŠIMAITĖ

Praėjusią savaitę Seimas po svarstymo pritarė siūlymui suvienodinti Seimo ir savivaldos rinkimų tvarką. Seimo rinkimų įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad partija gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už partijos kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4 proc. (šiuo metu – 5 proc.) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, partijos gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jungtinį kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 6 proc. (šiuo metu – 7 proc.) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Taip pat siūlyta mažinti ir ribą, kurios neperžengus užstatas nėra grąžinamas, ir nustatyti, kad, pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai arba asmeniui, jeigu kandidatų sąrašas (kandidatas) rinkimuose surinko ne mažiau kaip 2 proc. (šiuo metu – 3 proc.) atitinkamoje rinkimų apygardoje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

Kibirkštį šiems pokyčiams įžiebė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, po 2016 m. Seimo rinkimų parengęs ataskaitą, kurioje nurodyta, kad Lietuvoje galioja per didelis rinkimų slenkstis tautinių mažumų politinėms partijoms. Esą jis sumažina galimybes tautinių mažumų partijų nariams būti išrinktiems į Seimą. Geriau atstovauti interesams trukdo ir įstatymo numatytas minimalus politinei partijai registruoti reikalingas narių skaičius. Prieš keliolika metų partijai registruoti reikėjo 400 asmenų, vėliau socialdemokratų ir konservatorių iniciatyva šis skaičius buvo padidintas iki 2 000. Taigi galima sakyti, kad dar anksčiau didžiosios partijos pasirūpino savo ateitimi, pakirsdamos sparnus konkurentams. Vėliau nutarta, kad rinkimų kartelę verta mažinti ne tik tautinėms mažumoms, bet ir mažoms politinėms partijoms.

Plačiau apie tai – rubrikoje „Aštri tema“.

Vis dar girdėti šulinių girgždesys

Iki šiol mūsų šalyje apie 2 tūkst. kaimų ir gyvenviečių nėra centralizuotai tiekiamo vandens ir nežinia, kada jis bus. Net jei vandentiekis nutiesiamas iki tų gyventojų sklypų ribų, paskutiniam žingsniui neužtenka jėgų.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Tiesa, kartais dėl tos pačios priežasties centralizuotai tiekiamas sunkiai vanduo pasiekia ir vartotojus didmiesčiuose. Prieš porą metų tuometis aplinkos ministras Kęstutis Navickas vandentvarkos įmones įpareigojo grąžinti dalį paramos vandens tiekimo ir nuotekų tinklams tiesti – daugiau kaip 16 mln. eurų. Mat prie projektų įgyvendinimo metu nutiestų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų prisijungė mažiau gyventojų, negu buvo planuota. Milijonų grąžinimas būtų atsirūgęs vartotojams: vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos gyventojams bei verslui būtų išaugusios. „Kauno vandenys“ užginčijo šį sprendimą ir pagaliau bylą laimėjo.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius, paklaustas, kodėl vandentvarkos įmonėms nutiesus visus tinklus, kuriems skirta parama, prie jų neprisijungė visi tokią galimybę turintys kauniečiai, sakė, jog parama nebuvo skirta tinklams tiesti gyventojų sklypuose, o teisės aktai tuo metu neįpareigojo gyventojų prisijungti prie tinklų, nors tinklai ir buvo atvesti iki jų turto ribų. Todėl vandentvarkos įmonės nekaltos dėl to, kad dalis kauniečių vengė ar nenorėjo prisijungti prie vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų. Juolab kad ir pati Aplinkos ministerija anksčiau viešai tvirtino, jog gyventojai neturi būti verčiami jungtis prie paramos lėšomis įrengtų tinklų. Tačiau šį pavasarį pakeitė nuomonę ir paskelbė, kad kauniečiai yra įpareigoti prisijungti prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, nutiestų iki jų sklypų ribų.

Daugiau šia tema – rubrikoje „Lietuvoje“.