Lietuviški taupymo ypatumai: išlaidos pranoksta pajamas?

Lietuvos namų ūkių taupymo norma ir toliau yra viena mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Didėjant pajamoms, išlaidos auga dar sparčiau. Atrodo, gyvename šia diena negalvodami, kad ateis rytojus. Kalta finansinio raštingumo stoka, o gal pagaliau jaučiamės galintys sau leisti daugiau?

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Dauguma Lietuvos gyventojų nėra linkę planuoti savo pajamų ir išlaidų ilgesniam laikui, o net kas penktas apskritai gyvena tik šia diena. Kad šalyje labai trūksta supratimo ir įgūdžių rūpintis asmeniniu ir šeimos biudžetu, atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.

Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys atkreipia dėmesį, kad šalia 18 proc. neplanuojančiųjų savo finansų galima statyti ir 36 proc. tų, kurie pagalvoja vos apie vieną ar du mėnesius į priekį – tai beveik tas pats, kas nieko. „Kas antras gyventojas stokoja įgūdžių ar žinių numatyti savo finansinę padėtį ilgiau nei porai mėnesių į priekį.

Vienais atvejais tai lemia lengvabūdiškas požiūris į gyvenimą, kitais, kas yra gerokai skaudžiau, – kitos išeities neturėjimas. Akivaizdu viena – esant bent mažiausiam ekonomikos sukrėtimui, daugiau nei 50 proc. gyventojų atsidurtų nepavydėtinoje, sunkioje situacijoje, kurioje prireiktų pagalbos“, – sako jis.

Plačiau apie tai – rubrikoje „Situacija“.

Lietuviškų braškių mėgėjams – prastos naujienos

Braškes labiau siejame su prasidedančios vasaros džiaugsmais ir malonumais, vis dėlto šias uogas, nors jose – daug cukraus, valgyti ne tik skanu, bet ir sveika. Ypač vertiname braškes, išaugintas mūsų ūkininkų, deja, šiemet jų sulauksime labai mažai.

Berta JANUŠAUSKIENĖ

Braškės pirmą kartą išveistos Prancūzijos Bretanės regione 1750 metais, sukryžminus virginines žemuoges, atgabentas iš rytinės Šiaurės Amerikos dalies, ir čilines žemuoges, 1714-aisiais atgabentas iš Čilės. Nuo to laiko braškės komercinės produkcijos srityje pakeitė paprastąsias žemuoges. Didžiausi pasaulio braškių eksportuotojai – Jungtinės Amerikos Valstijos, Turkija, Ispanija, Egiptas, Meksika, Pietų Korėja, Lenkija, Vokietija, Graikija, Olandija ir kitos šalys. Lietuvoje dažniausiai prekiaujama graikiškomis, lenkiškomis ir ispaniškomis braškėmis. Tačiau mes, pirkėjai, visada labiausiai laukiame savų, lietuviškų, nors jos už atvežtines dažnai būna brangesnės net pačiame sezono įkarštyje.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Patarimų mugė“.

Brangiausi pasaulio miestai

Gyventi kainuoja visur, tačiau kai kur – itin brangiai. Bėda ta, kad gyvenimo kokybė nebūtinai susijusi su faktu, kiek kainuoja gyventi viename ar kitame mieste.

Ramutė ŠULČIENĖ

Jau 30 metų britų savaitraščio „The Economist“ tyrimų padalinys „The Economist Intelligence Unit“ sudaro brangiausių pasaulio miestų sąrašą. Tyrėjai vertina maisto prekių, paslaugų, nuomos ir nekilnojamojo turto, komunalinių paslaugų ir kitas kainas 133 miestuose. Šiemet brangiausiais pasaulio miestais paskelbti Paryžius, Singapūras ir Honkongas. Visi jie dalijasi pirmąją vietą, nes visuose gyventi vienodai brangu. Toliau eina Ciurichas ir Ženeva (Šveicarijoje), Osaka (Japonijoje), Seulas (Pietų Korėjoje), Kopenhaga (Danijoje), Niujorkas (Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV)), Tel Avivas (Izraelyje) ir Los Andželas (JAV).

Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad kai kurie miestai brangiausiųjų dešimtuke – jau seniai. Singapūras brangiausiu skelbiamas nuo 2014-ųjų. Paryžius – irgi toli gražu ne naujokas. 18 mln. turistų kasmet sulaukiantis miestas viena iš dešimties brangiausių vietų gyventi skelbiamas nuo 2003 m. Tiesa, Rytų Europos miestai į tyrimą nėra įtraukti.

Daugiau šia tema rasite rubrikoje „Įdomu“.