Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad kitų metų biudžetas „privalo būti saugus“, nes reikia turėti aiškią kryptį, kaip mažinti skolą.

„Kalbant apie mūsų biudžetą ateinantiems metams, mes pateiksime saugų biudžetą, nes reikia galvoti apie skolos lygį ir yra natūralios ribos atvirai, mažai ekonomikai. Jeigu mes pradedame viršyti Mastrichto kriterijus, atitinkamai atsiranda didelė tikimybė, kad skola pradėtų augti eksponentiškai ateityje. Aš kalbu apie kelerius metus į priekį. Dėl to skolos trajektorijai ateinantys metai – 2021–2023-ieji – yra labai svarbūs“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį sakė V. Šapoka.

„Kadangi pas mus yra viena iš atviriausių ekonomikų pasaulyje, eksportas yra ypatingos svarbos, vidaus rinka nėra tai, kas galėtų būti ekonomikos lokomotyvu ilgą laiką. Dar reikia turėti omeny, kad Lietuva skolinasi didžiąja dalimi užsienio rinkose. Tai mums ta riba tvaraus skolos lygio natūraliai žymiai mažesnė ir turime turėti aiškią trajektoriją, kaip skolos augimą pakeičiame grįžimu mažinant skolą“, – sakė jis.

Ministro teigimu, kalbėti apie išlaidų didinimą, kuris keliautų vartojimui, būtų nesaugu. Tuo metu naujų mokesčių įvedimą jis vertino atsargiai.

„Kadangi nėra net pasiūlymų ir tikimybė, kad jie staigiai atsiras, turint omeny sprendimų vienbalsiškumą dėl mokesčių, – irgi turbūt ne. Dar laukia daug darbo ir daug diskusijų tais klausimais“, – sakė jis.

V. Šapoka apie skolinimąsi iš ES gaivinimo fondo: turime būti atsargūs

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad sprendimai dėl skolinimosi iš Europos Sąjungos (ES) ekonomikos gaivinimo fondo turės būti priimami atsargiai.

„Turime būti atsargūs tam, kad skolos valdymo trajektorija kuo greičiau pereitų į mažėjimo pusę santykyje su bendruoju vidaus produktu. Dėl skolinimosi turėtume būti atsargūs. Šiuo metu, pagal dabartinę informaciją, tikrai būčiau nelinkęs skubėti priimti sprendimų dėl skolintos dalies“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė V. Šapoka.

Jis akcentavo, kad kol kas neaiškios skolinimo sąlygos iš šio fondo.

„Kalbant apie šalies finansų tvarumą, vienas iš kertinių elementų yra skolos trajektorija, dėl to ateityje reikėtų 10 kartų pasverti, prieš priimant sprendimą naudoti skolintas lėšas“, – sakė V. Šapoka.

Lietuvai iš ES gaivinimo ir atsparumo fondo numatyta 2,4 mlrd. eurų subsidijų, šalis iš fondo galės pasiskolinti 3 mlrd. eurų.