Prezidentas: valdžia turi prisidėti švelninant žiniasklaidos priemonių patiriamus nuostolius

Prezidentas: valdžia turi prisidėti švelninant žiniasklaidos priemonių patiriamus nuostolius


Žiniasklaidos priemones vienijančioms asociacijoms būgštaujant dėl to, kad koronaviruso sukelti padariniai ekonomikai gali būti tiesiog nepakeliami nepriklausomos žiniasklaidos priemonėms, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad valdžia turi prisidėti švelninant nuostolius, kurie yra patiriami šiame sektoriuje.


„Aš manau, kad mes neturėtume šiuo atveju neigiama prasme išskirti žiniasklaidos. Jeigu kalbame apie tai, kad koronaviruso nuostoliai yra labai konkretūs ir apčiuopiami mūsų visai ekonomikai (...) Tad turint omenyje tai, kad žiniasklaida yra ypatinga verslo rūšis ir žiniasklaidos priedermė yra informuoti visuomenę (...), manau, kad žiniasklaida neturėtų būti eliminuota iš tos programos, kuri yra skirta nuostoliams dėl koronaviruso verslo sektoriuje sušvelninti“, - teigė prezidentas.


Kilus koronaviuso grėsmei bei Lietuvai paskelbus visoje šalyje karantiną, žiniasklaidos priemones vienijančios asociacijos teigia, kad jau dabar galima kalbėti apie finansinius nuostolius, patiriamus šiame sektoriuje. Dėl šios priežasties asociacijos kreipiasi į Prezidentūrą, Vyriausybę ir Seimą, prašydamos atkreipti dėmesį į pandemijos įtaką nepriklausomai šalies žiniasklaidai.


Kreipimesi pabrėžiama, kad visuomenė šioje krizinėje situacijoje turi būti nuolatos informuojama, tačiau karantinui tęsiantis ir nesulaukus valstybės pagalbos, žiniasklaidos funkcionavimas, dėl patiriamų nuostolių, gali būti praktiškai neįmanomas.


Valdžios institucijoms asociacijos siūlo apsvarstyti būdus, leisiančius prisidėti prie finansinių rizikų subalansavimo. Tarp pasiūlymų: ne mažiau kaip 4 mėnesių laikotarpiui atidėti mokesčių mokėjimą žiniasklaidos sektoriaus įmonėms; suteikti valstybės subsidiją darbo užmokesčiui; padidinti socialinės reklamos kiekį nacionalinėse, regioninėse ir vietinėse žiniasklaidos priemonėse; kompensuoti dalines periodinių leidinių spausdinimo išlaidas ir t.t.

REKLAMA


Prognozuojama, kad bendras reklamos rinkos susitraukimas gali siekti apie 60 milijonų eurų per metus.


Vyriausybė pirmadienį po pasitarimo pritarė Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planui, kurį sudaro 2,5 mlrd. eurų.

G. Nausėda: viruso protrūkis dar nepasiekė viršūnės, krizę galbūt įveiksime per kelis mėnesius


Prezidentas G. Nausėda sako manantis, kad Europoje kilusią koronaviruso protrūkio krizę pavyks įveikti per artimiausius keletą mėnesių. Pasak šalies vadovo, visuomenei lankantis nurodymų ir vengiant rizikos veiksnių, viruso proveržį, kuris, jo teigimu, Lietuvoje dar nepasiekė viršūnės, suvaldyti pavyks.


„Mes matome atskirus žmonių pavyzdžius, kurie galbūt elgiasi ne taip atsakingai, bet aš manau, kad jie neturėtų užgožti mūsų visuomenės elgesio kritinėmis aplinkybėmis. Manau, kad jei mes išlaikysime santūrų elgesį ir apribosime savo judėjimą ir tam tikrus rizikos veiksnius – netrukus pavyks stabilizuoti koronaviruso proveržį, kuris yra natūralus ir, ko gero, nepasiekęs savo viršūnės“, – Prezidentūroje žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.  


Jis pabrėžė, kad Azijos valstybių pavyzdžiai rodo, kad situacija dėl koronaviruso plitimo yra suvaldoma.


„Kaip rodo kai kurių valstybių – ypač Azijoje – patirtis, nėra taip, kad šio proveržio nebūtų galima kontroliuoti. Kuomet yra imamasi adekvačių priemonių, galima proveržį stabilizuoti, o po to užkrėtimo atvejai pradeda absoliučiai mažėti“, – tęsė G. Nausėda, pridurdamas, kad, jo manymu, viruso protrūkis Europoje tęsis dar bent keletą mėnesių.

REKLAMA


„Manau, kad Europa šiuo metu yra etape, kurį jau išgyveno kai kurios Azijos valstybės (...), todėl galima tikėtis, kad šią krizę mums pavyks įveikti per artimiausius keletą mėnesių“, – apibendrino prezidentas.


G. Nausėda apie subsidijas algoms labiausiai kenčiantiems verslams: svarbu, kad nebūtų piktnaudžiaujama


G. Nausėda teigia, kad sprendimas prastovą dėl karantino paskelbusioms įmonėms padidinti valstybės subsidiją darbo užmokesčiui sumokėti artimiausiu laikotarpiu taps svarbiausia priemone, kurios tikslas bus stabilizuoti darbo vietas ir išvengti pajamų nuosmukio. Visgi šalies vadovas atkreipia dėmesį, jog labai svarbu, kad šia priemone nebūtų piktnaudžiaujama.


„Manau, kad tai taps, bent jau artimiausias keletą savaičių ir galbūt net mėnesių, svarbiausia priemone, kurios tikslas bus stabilizuoti darbo vietas ir išvengti pajamų nuosmukio, kuris ypatingai gresia paslaugų sektoriui pastaruoju metu“, – po Europos Vadovų Tarybos pasitarimo spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.


Visgi šalies vadovas atkreipia dėmesį, kad labai svarbu, jog šia priemone nebūtų piktnaudžiaujama ir ji būtų taikoma įmonėms, kurioms labiausiai reikia paramos.


„Priemonė yra gera, svarbu, kad ja nebūtų piktnaudžiaujama, kad ji tikrai atitektų tiems, kuriems labiausiai reikia ir, manau, kad kartu su kitomis ekonomikos skatinimo plano priemonėmis galėtų duoti rezultatą“, – kalbėjo prezidentas.


G. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį, kad ekonomistų prognozės linksta link galimo ekonomikos nuosmukio Lietuvoje. Vis dėlto, pasak prezidento, šiandien niekas negali įvertinti dviejų esminių dalykų, nuo kurių viskas ir priklausys.


„Pirma, kiek šios patvirtintos ekonomikos skatinimo plano priemonės sušvelnins ekonomikos nuosmukį. Antra, kiek truks koronaviruso proveržis. Jeigu jis neužtruks ilgiau, aš manau, kad vis dėlto mes esame pajėgūs suvaldyti ekonomikos nuosmukį ir išvengti blogiausio scenarijaus“, – vylėsi G. Nausėda.



Antradienį prezidentas dalyvavo neeilinėje Europos Vadovų Taryboje (EVT), kurioje kartu su Europos Sąjungos šalių vadovais aptarė, kaip koordinuoti veiksmus, siekiant pažaboti koronaviruso plitimą.


Seimas antradienį skubos tvarka galutinai nusprendė padidinti valstybės mokamą dalį, kuria bus padengtos darbuotojo darbo užmokesčio sąnaudos Vyriausybės patvirtintoms verslo šakoms laikinai stabdant veiklą paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną.


Paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdaviui dėl to negalint suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, darbdavys darbuotojui mokės 10 proc. nuo minimalios algos, valstybė prisidės 90 proc. nuo minimalios algos.


Papildoma valstybės parama būtų taikoma labiausiai nuo ekstremalios situacijos ir karantino nukentėjusioms sritims, kurių konkretų sąrašą pavesta sudaryti Vyriausybei.