Vertindama Vakarų valstybių lyderių pasisakymus apie galimas derybas su Maskva, prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė tikina, kad derėtis ukrainiečių genocido kaina nėra tvari išeitis.

Pasak jos, šiuo metu kalbėti apie bet kokias derybas su Kremliumi yra anksti, mat Rusija nė neketina taikytis prie Kyjivo iškeltų sąlygų. Tad ir pasakyti, ar didžiųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių inicijuojami pokalbiai su Vladimiru Putinu gali būti naudingi, yra anksti, pabrėžė šalies vadovo patarėja.

„Istorija parodys, ar teisingoje istorijos pusėje stovi tie vadovai, kurie toliau nori kažkokio tai santykio su Putinu“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.

„Man atrodo, kad nuo karo pradžios vis tai vienur, tai kitur iškildavo tokie siūlymai. Tačiau reikia suprasti, nors ir kaip mums visiems skaudu žiūrėti į tuos karo vaizdus, vis dėlto turime suprasti, kas čia yra agresorius ir kas tą karą pradėjo, o kas yra besiginančioji pusė ir ją palaikyti.

Siekti taikos bet kokia kaina – šiuo atveju tai būtų ukrainiečių genocido kaina, deja – nėra išeitis, nėra tvari išeitis. Tvari išeitis yra siekti visiško Ukrainos išlaisvinimo nuo Rusijos armijos“, – tęsė ji.

Ji pastebėjo, jog politikai, palaikantys galimų derybų iniciatyvą, mato tam tikrą prasmę kontaktuose su V. Putinu, mat viliasi pranešti Rusijos vadovui apie realią situaciją karo fronte.

„Emmanuelis Macronas, kaip ir Olafas Scholzas, yra ne kartą sakę, kad nepaisant karo vis tiek komunikacijos kanalai su Vladimiru Putinu turi likti atviri ir mato atvirame kanale tam tikrą prasmę. Pavyzdžiui, Olafas Scholzas lyg ir sako, kad norįs grąžinti Putiną į realybę, kad galbūt Putino aplinka nepasako, kas iš tikrųjų darosi, kad gal Putinas nežino tos realybės ir jis pasakys, kaip yra iš tikrųjų fronte“, – aiškino patarėja.

Visgi, A. Skaisgirytė pažymėjo, jog kaip ir anksčiau, G. Nausėda laikosi tokios pat pozicijos – derybos galimos tik Ukrainos keliamomis sąlygomis. Tačiau, anot jos, dabar „matome tik apkasų kasimą ir įsitvirtinimą bent jau užimtose pozicijose“.

„Lietuvos prezidentas yra vienareikšmiškai pasakęs – kokie kontaktai gali būti šiuo metu, jeigu nėra jokio poslinkio iš Rusijos pusės, norint atitaisyti klaidą, o klaida yra sukeltas karas. Tai apie ką kalbėtis su tokia šalimi, kol ji nedaro judėsių tam, kad ji išeitų iš šito karo situacijos“, – akcentavo ji.

Klausiama, kokiomis aplinkybėmis šalies vadovas sutiktų kalbėtis su Maskva, A. Skaisgirytė pabrėžė – „Lietuva kalbasi pirmiausiai su Ukraina“.

„Aš nematyčiau aplinkybių dabartinių, nieko nepakeitus, kad galima būtų grįžti į pokalbį“, – užtikrino ji.

Prancūzijos prezidentas E. Macronas sekmadienį pareiškė dar kartą „neužilgo“ ketinąs kalbėtis su V. Putinu civilinės branduolinės energijos tema. Pastarąjį kartą E. Macronas su Rusijos prezidentu kalbėjosi rugsėjo viduryje. Prancūzijos lyderio manymu, derybos su Maskva vis dar yra įmanomos.

Tuo metu Vokietijos kancleris O. Scholzas praėjusią savaitę pirmąkart nuo rugsėjo mėnesio kalbėjosi su V. Putinu telefonu.