Prezidentas Gitanas Nausėda džiaugiasi, kad patikslintame kitų metų valstybės biudžete Finansų ministerija palaikė jo siūlymą ir numatė galimybę pasiskolinti daugiau lėšų krašto gynybos reikmėms. Pirminiame biudžeto projekte buvo numatyta galimybė pasiskolinti iki 2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau ši kartelė pakelta iki 3 proc. nuo BVP.

„Mane tikrai labai pradžiugino naujiena, kad pagaliau, vis dėlto, įvertinus visas aplinkybes, Finansų ministerija pritaria mūsų pasiūlymui numatyti lankstesnę krašto apsaugos finansavimo formulę, numatant galimybę pasiskolinti iki 3 proc. BVP“, – LRT „Dienos temoje“ kalbėjo šalies vadovas ir pabrėžė, kad Lenkijoje antradienį užfiksuotas „incidentas tik patvirtina, kad tai yra būtina“.

Prezidentas patikino, kad Lietuva stengsis išnaudoti visas, net ir menkiausias galimybes, įsigyti pažangių oro ir priešlėktuvinės gynybos sistemų.

„Taip, šiuo metu yra tam tikra spūstis, tam tikra paklausos ir pasiūlos neatitiktis, bet vis tiek darysime viską ir, pirmiausia, numatysime finansinius išteklius, kad mūsų kariuomenės modernizavimas ir mūsų infrastruktūros pritaikymas didesniam sąjungininkų buvimui čia, Lietuvos Respublikos teritorijoje, būtų suteiktas“, – užtikrino jis.

Klausiamas, ar Lietuva negalėtų sekti lenkų pavyzdžių, kurie šalies gynybai skirs dar daugiau – 4,5 proc. BVP – G. Nausėda teigė, kad dabartinėmis sąlygomis, kai šalis susiduria su ekonominiais iššūkiais, svarbu užtikrinti tolygų valstybės lėšų paskirstymą.

„Visada yra tas vadinamasis pasirinkimo laisvės veiksnys. Iš tikrųjų turime labai daug valstybėje problemų, kurias privalome finansuoti. Pirmiausia mūsų pažeidžiamų visuomenės grupių socialinė sauga, pensijos, energetikos išteklių brangimo kompensavimas – tai dalykai, kurie tikrai yra svarbūs ir lygiai taip pat svarbūs šiandien. Štai kodėl turime ieškoti optimalių sprendimų ir siekti, kad tuo pat metu būtų garantuotas Lietuvos saugumas, bet, kita vertus, kad tai nebūtų daroma pažeidžiamų visuomenės grupių sąskaita“, – aiškino jis.

Seimui teikiamame atnaujintame kitų metų valstybės biudžeto projekte Vyriausybė numatė laisvesnę teisę skolintis krašto apsaugai – su sąlyga, kad to būtų imtasi tik atsiradus papildomų lėšų poreikiui, o bendram biudžeto deficitui nekintant. Anot ministrės Gintarės Skaistės, šios lėšos būtų skirtos geriau pasiruošti Lietuvoje priimti NATO sąjungininkų pajėgas.