Prezidentūra: pristatytas biudžeto projektas galėtų būti įvardinamas, kaip geras žingsnis gerovės valstybės link

Prezidentūra: pristatytas biudžeto projektas galėtų būti įvardinamas, kaip geras žingsnis gerovės valstybės link


Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tvirtina, kad pristatytas 2023 metų biudžeto projektas yra geras žingsnis gerovės valstybės link. Pasak jos, reikia pasidžiaugti mūsų valstybe, kuri išsivadavo iš 2009–ų metų skaudžios krizės pasekmių, atsitiesė ir tapo pakankamai stipria šalimi, kuri gali pasirūpinti savo žmonėmis, net ir krizių akivaizdoje, tokių kaip pandemija ar energetinė krizė.


„Penktadienį pristatytas biudžeto projektas, prezidento nuomone, tikrai galėtų būti įvardinamas kaip geras žingsnis gerovės valstybės link. Nors su iššūkiais ir politiniais disputais, gan tvirtai einame gerovės valstybės principų taikymo link, ir kas svarbu, turime laikytis šios krypties, visi kartu kurti gerove, vykdyti rimtą socialinę ekonominę politiką, atsakingą ir proaktyvią, vykdyti švietimo, sveikatos mokesčių reformas ir įsiklausyti vieni į kitus“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė G. Nausėdos vyr. patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais.


„Dėl to prezidentas ir teikia, laikydamasis savo gerovės krypties, savo konkrečius pasiūlymus šios energijos krizės pasekmių stabilizavimui, t.y. gyventojams ir verslui“, – pridūrė ji.

REKLAMA


Prezidento patarėja aiškina, kad G. Nausėdos lūkesčiai biudžeto projekte, iš esmės, yra išpildyti, nes verslui numatoma energijos kainų dalinė kompensacija, gyventojams – elektros ir dujų kainų dalinis subsidijavimas.


„Prezidento lūkesčiai, vertinant iš esmės, yra išpildyti, nes verslui numatoma energijos kainų dalinė kompensacija, matome paskolų mechanizmą, garantijas ir kitas priemones, ir gyventojams elektros ir dujų kainų dalinis subsidijavimas, elektros kaina po subsidijų gyventojams bus užšaldyta ties 28 euro centų riba pirmą pusmetį. Prezidentui svarbu, kad mums pavyko palikti žemiau 30 euro centų ribos, nes diskusijų dėl kainos grindų nustatymo pradžia buvo nuo žymiai aukštesnių kainų“, – tvirtino I. Segalovičienė.


Antradienį Seime bus pateiktas 2023 metų valstybės biudžeto projektas. Šiuo įstatymo projektu siekiama patvirtinti kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.

REKLAMA


Teikiamame 2023 metų biudžeto projekte valstybės biudžeto pajamos sudaro 15624,5 mln. eurų, iš kurių 3144,4 mln. eurų yra Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos, o asignavimai sudaro 18608,5 mln. eurų, iš jų 3571,4 mln. eurų – ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos.


Patvirtinus tokius valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, valstybės biudžeto deficitas siektų –4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).


Nustačius išskirtines aplinkybes, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytos fiskalinės drausmės taisyklės 2023 metais valdžios sektoriui netaikomos.


Prioritetinės 2023 metų biudžeto kryptys yra: infliacijos pasekmių mažinimas (didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA), išmokos pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms ir kt.); energetikos paketas (numatoma pagalba dėl pasaulinių elektros ir dujų kainų augimo); šalies ir visuomenės saugumas (išlaikomas 2,52 procento BVP finansavimas gynybai, skiriama lėšų sienos apsaugos pareigūnų ginkluotei ir kt.); investicijos į tvarią ir pažangią Lietuvos ateitį (priemonės švietimui, skaitmeninimui ir kt.).


Kartu su biudžetu siūlomas Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo projektas. Juo siekiama tiems gyventojams, kurių mėnesio pajamos neviršija 1926 eurų (maždaug vieno Finansų ministerijos 2022 metų rugsėjį parengtame ekonominės raidos scenarijuje 2023 metams projektuojamo vidutinio darbo užmokesčio), už 2023 metus taikyti didesnį nei šiuo metu galiojantį maksimalų mėnesio neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) – 625 eurų (atitinkamai didesnį – 7500 eurų – metinį NPD); gyventojams, kurių pajamos per mėnesį viršija 1926 eurus, būtų išlaikytas šiuo metu taikomas NPD, t. y. jiems taikytinas NPD ir toliau būtų apskaičiuojamas pagal šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą formulę.



Taip pat, numatoma siūlyti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo projektą, kuriuo norima nuo 2023 m. sausio 1 d. neribotam laikui pratęsti lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymą apgyvendinimo paslaugoms.


Tuo tarpu kitu PVM įstatymo projektu siūloma nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. pratęsti lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymą maitinimo paslaugoms, kultūros, poilsio ir sporto paslaugoms ir atlikėjų paslaugoms.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)





Daugiau >>