Penktadienį Vyriausybėje Finansų ministerija pristatė 2023 m. biudžeto projektą. Jame numatyta, kad biudžeto pajamos kitais metais sieks 15,62 mlrd. eurų, išlaidos – 18,6 mlrd. eurų, biudžeto deficitas – 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola – 43 proc. BVP.

Tačiau, finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad ekonomika kitais metais išliks augimo kelyje. Nors progonozuojama, kad vidutinė metinė infliacija ateinantiems metams turėtų būti 6 proc. BVP turėtų augti apie 1,4 proc.

„Prognozuojame, kad ateinančiais metais nepaisant to, jog matomas ekonomikos lėtėjimas ir augimas bus tikrai lėtesnis, negu ligšioliniais laikotarpiais. Vis gi prognozuojame, kad ekonomika išliks augimo kelyje ir bendrasis vidaus produktas turėtų augti apie 1,4 proc. Infliacija vidutinė metinė, kuri yra prognozuojama ateinantiems metams, yra 6 proc.“, – penktadienį Vyriausybėje teigė Finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui gyventojams numatyti 812 mln. eurų, elektros kainos dalies kompensavimas verslui – 446 mln. eurų.

Žmonių pajamų didinimui skiriama 1,6 mlrd. eurų, dirbančiųjų pajamų didinimui – 790 mln. eurų, socialinei paramai – 237 mln. eurų, pensijoms – 591 mln. eurų.

Kitais metais valdžios sektoriaus skola su šiuo biudžeto deficito lygiu, kurį Vyriausybė susiprognozavo, bus 42,9 procento.

Optimalus lygis buvo įvertintas maždaug nuo 39 iki 42 procentų.

Vyriausybė pristatė pagalbos priemonių verslui paketą už 2,5 mlrd. eurų – dalis jų įsigalioja iškart

Finansų ministrė Gintarė Skaistė bei Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį, kartu su 2023 m. valstybės biudžeto projektu, pristatė pagalbos priemones nuo energetinių kainų šoko nukentėjusiam verslui. Tam iš viso ketinama skirti 2,5 mlrd. eurų.

Verslui bus kompensuojama dalis elektros kainų augimo, o daugiausiai energijos suvartojančios įmonės galės lengviau atidėti mokesčius.

„Matant situaciją, kurią turime šiandien, ir norint palaikyti bendrą konkurencingumą visoje ES, kadangi kitos šalys imasi sprendimų, neišvengiamai tai veikia Lietuvos verslą. Todėl ir siūlomas papildomas paketas, kuris yra susijęs su šių metų paskutinu ir kitų metų pirmu ketvirčiais“, – penktadienį prieš pristatydama priemones spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.

Pasak A. Armonaitės, parengtomis priemonėmis siekiama išsaugoti įmonių gyvybingumą, išlaikyti darbo vietas bei užtikrinti Lietuvos konkurencingumą.

„Panašu, kad šią žiemą tikrai mums pavyks šią žiemą išgyventi ir verslas galės jaustis saugiau. Suprantame, kad verslams yra daug neapibrėžtumo, didelės elektros sąskaitos, dėl to Vyriausybė startuoja su priemonėmis ne tik kitų metų biudžete, bet ir nuo spalio”, – kalbėjo ji.

Valstybė padengs pusę elektros kainos augimo verslui

Kaip pristatė G. Skaistė, iš visų 2,5 mlrd. eurų, 446 mln. bus skirti daliai elektros kainos ateinantį pusmetį kompensuoti (už sąskaitas nuo spalio ir kitų metų I ketv.).

Pagal Vyriausybės parengtą modelį, iki šių metų pabaigos valstybė verslui kompensuos pusę dabartinio visuomeninio elektros tiekimo tarifo po kompensacijos (24 ct/kWh) ir rinkos kainos skirtumo.

Nuo kitų metų tarifas, nuo kurio valstybė su verslu dalinsis kainos augimą, padidės iki 28 ct/kWh – iki 2023 m. pirmąjį pusmetį numatytos galutinės visuomeninio tiekimo kainos vartotojams.

„Siūloma, kad šių metų paskutinį ketvirtį, išrašant sąskaitas už spalio mėnesį, kompensacija būtų teikiama, šiam ketvirčiui numatant, kad riba būtų 24 ct/kWh. Tas skirtumas tarp realios rinkos kainos ir 24 ct. dalinamas į dvi dalis – pusę apmoka verslas, pusė apmokama iš valstybės biudžeto“, – komentavo ministrė.

Anot jos, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir perskirstymo paslaugos dedamosios kompensuojamos nebus.

„Manome, kad tai padės suteikti šiek tiek atokvėpio verslui. Taip pat tikimės horizontalių, europinių sprendimų, kad kainos sumažėtų ilguoju laikotarpiu“, – vylėsi G. Skaistė.

Energijai imliausios įmonės galės atidėti mokesčius

G. Skaistė taip pat patvirtino, kad įmonėms, kurių išlaidos energetikai sudaro bent 10 proc. visų sąnaudų, nuo penktadienio siūlomos „mokestinės atostogos“, t.y., pusmetį joms nebus išieškomi mokesčiai ir už tą laikotarpį įmonės galės nemokėti mokestinių palūkanų.

„Manome, kad per šiuos du ketvirčius, įmonės galėtų pasinaudoti apie 1,2 mlrd. eurų lėšų savo apyvartumui palaikyti, gaunant beprocentę paskolą tokiu būdu“, – kalbėjo ministrė.

Ši priemonė, numatoma, galios iki balandžio 30 d.

Daliai įmonių žadamos subsidijos, 600 mln. eurų parama saulės elektrinėms

Iš kitų paketo lėšų, 30 mln. eurų numatyta subsidijoms energijai imliausioms įmonėms. Jų, anot G. Skaistės, yra apie 1,5 tūkst., joms bus grąžinta dalis sumokėtų mokesčių.

Dar šiemet nuo karo Ukrainoje nukentėjusios įmonės bei žemės ūkio sektorius galės pretenduoti į paskolas, kurių sektoriams bus išdalinta už atitinkamai 50 ir 31 mln. eurų.

Tuo metu saulės elektrinių diegimui remti 2023–2025 metais bus skirta 600 mln. eurų. Šiai priemonei ministerija ketina skolintis Europos Komisijos  fondo lėšas. Šia paskata bus siekiama įrengti 600 MW atsinaujinančios energetikos – po 300 MW gaminantiems vartotjams ir saulės elektrinėms ant įmonių stogų.

G. Skaistė taip pat paminėjo, jog dar pusmečiui, iki 2023 metų II ketvirčio pabaigos, maitinimo ir kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms bus taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas. Šiam sprendimui skirta 66 mln. eurų.