Vienas iš 100-o arba 28,7 tūkstančių – tiek žmonių Lietuvoje turi klausos negalią. Prastai girdintys ar visai negirdintys bendrauja savo unikalia – gestų – kalba, kurią sudaro ne tik judesiai, bet ir veido išraiškos ar gestų sekos. Ir nors populiaru mokytis skirtingų kalbų, gestų kalba nėra dažnas pasirinkimas – dėl to turintys klausos negalią susiduria su iššūkiais bendraujant su šios kalbos nemokančiais. Ypač tai aktualu aptarnavimo sektoriuje.

„Pastaraisiais metais vertimo į gestų kalbą paslaugų poreikis sparčiai auga. Taip yra dėl to, kad klausos negalią turinčių žmonių bendruomenė tampa vis aktyvesnė. Žmonės labiau įsitraukia į studijas, visuomeninį gyvenimą, tampa matomi. Prieinamumas gestų kalbai gerėja, nors daugelyje įstaigų vis dar trūksta galimybių susikalbėti gestų kalba“, – teigia Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė.

Lygiavertė įprastai kalbai

Nors iš pažiūros gestų kalba gali pasirodyti kaip tarptautinė ir universaliai taikoma, šiuo metu pasaulyje priskaičiuojama daugiau nei 300 skirtingų gestų kalbų. Viena jų – lygiai prieš 30 metų oficialiai kurčiųjų gimtąja kalba pripažinta lietuvių gestų kalba.

Nors apie lietuvių gestų kalbos ištakas iki 1945 metų žinoma nedaug, jos raida po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vystėsi savarankiškai. Ilgą laiką šalia jos buvo vartojama rusų gestų kalba, tačiau nuo 1990-ųjų lietuvių gestų kalba vystosi kaip nepriklausoma, savita sistema, turinti savo gramatiką, žodyną ir net tarmes.

„Išties lietuvių gestų kalba yra unikali ir originali – jos negalima laikyti universalia visam pasauliui, nes kiekviena šalis turi savo gestų kalbą. Įdomu tai, kad lietuvių gestų kalba taip pat turi regioninių skirtumų, kaip ir mūsų tarmės. Gestų kalbos mokytis nėra lengva, tačiau tai išskirtinės žinios, kurios atveria plačias profesines galimybes. Lietuvių gestų kalbos vertėjo specialybė yra paklausi, gerai apmokama ir leidžia pasijusti išskirtiniu savo srityje“, – pažymi Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė.

1995 m. gegužės 4 d. Lietuvos Vyriausybė oficialiai pripažino gestų kalbą kurčiųjų gimtąja kalba. Šis žingsnis suteikė klausos negalią turintiems žmonėms teisę mokytis, bendrauti ir reikšti save kalba, kuri jiems artimiausia. Taip pat buvo pripažintas jų dvikalbystės statusas – tiek lietuvių, tiek gestų kalba tapo lygiavertės švietimo procese.

Įdomu tai, kad lietuvių gestų kalba nėra tiesiog vizualizuota lietuvių kalbos versija – tai visiškai atskira kalbinė sistema. Joje nėra priesagų ar galūnių, o gestai žymi sąvokas, o ne žodžius ar raides. Prieš 20 metų išleistame „Lietuvių gestų kalbos žodyne“ yra daugiau nei 3000 gestų. Vis dėlto, prireikus galima vartoti ir gestų abėcėlę, kuri šiuo metu Lietuvoje rodoma viena ranka – tokia sistema susiformavo XX a. viduryje.

„Gestų kalba – sudėtinga, bet pagrindus turėtų mokėti visi, ypač dirbantys aptarnavimo srityje. Džiugu, kad šiandien jau judama šia kryptimi Tikiuosi, kad gestų kalbos prieinamumas ir toliau plėsis, vis daugiau žmonių mokės bent pasisveikinti ar pasakyti svarbiausius dalykus“, – teigia V. Juškienė.

Pranešimas spaudai.