Viešojoje erdvėje kaistant aistroms dėl planuojamų mokesčių pakeitimų, negalima pamiršti ir taikiklyje atsidūrusio savanoriškojo sveikatos draudimo. Kelios verslo asociacijos jau kreipėsi į atsakingas institucijas, prašydamos įvertinti siūlomų sprendimų pagrįstumą ir pasekmes.

Giedrius Rimša

Kaip funkcionuos sveikatos apsaugos sistema, kas lauks gydymo įstaigų ir pacientų, jeigu savanoriškojo sveikatos draudimo tiesiog neliks? Taip gali atsitikti, nes ant kortos pastatyta labai daug.

Valstybė – taip pat naudos gavėja

Dažniausiai savanoriškąjį sveikatos draudimą kaip papildomą naudą į motyvacinius paketus įtraukia darbdaviai, tačiau tai nėra tik priemonė pritraukti ar skatinti darbuotojus, laiko kaštų darbuotojams užtrunkant eilėse ar gydantis mažinimas.

Laimėtojas šioje dvigubos naudos situacijoje yra ir valstybė – per sveikesnius, greičiau į darbus grįžtančius gyventojus, mažesnį socialinių ir nedarbingumo išmokų poreikį, mažiau apkraunamą sveikatos priežiūros sistemą bei didesnius mokesčius į biudžetą, iš kurio finansuojamos viešosios išlaidos, įskaitant gynybą bei sveikatos ir socialinę rūpybą.

Valstybė ragina darbdavius prisidėti prie pensijų kaupimo, prie darbuotojų motyvavimo, bet kartu didina jiems mokestinę naštą. Darbdavio už darbuotojus mokamas draudimo įmokas priskyrus apmokestinamosioms pajamoms, darbo vietos kaina neabejotinai išaugtų. Ar neatsitiks taip, kad darbdaviai nebeturės iš ko pasiūlyti darbuotojams ne tik reikšmingesnį papildomų naudų paketų, bet ir didesnių atlyginimų, nes viską „suvalgys“ darbo vietos kaina?

Jeigu darbdaviai nustos mokėti savarankiškojo sveikatos draudimo įmokas už darbuotojus, tai gali reikšti ir šios paslaugos pabaigą Lietuvoje, nes daugeliui darbuotojų patiems tai daryti būtų per brangu.

Eilės valstybinėse gydymo įstaigose ilgės

Atsisakius GPM lengvatos, į valstybės biudžetą numatoma papildomai surinkti 15,5 mln. eurų. Tačiau ar, skaičiuojant galimas įplaukas iš GPM, atsižvelgta į išlaidas visuomenės sveikatai, poveikį tiek darbo rinkai, tiek jautriausioms visuomenės grupėms?

Šiuo metu savanoriškuoju sveikatos draudimu yra apdrausti apie 230 tūkst. gyventojų. Sveikatinimo ir gydymo paslaugas jie gali gauti ir privačiose gydymo įstaigose, nesudariusiose sutarčių su ligonių kasomis. Kartu šitie žmonės mažina eiles valstybinėse gydymo įstaigose ir leidžia efektyviau panaudoti ribotus viešuosius finansus, skiriamus visų gyventojų sveikatos priežiūrai.

Jeigu savanoriškojo sveikatos draudimo neliks, dešimtys tūkstančių gyventojų grįš į bendras eiles valstybinėse poliklinikose. Eilių reguliavimas ir šeimos gydytojų krūviai jau šiuo metu yra didelė problema. Jeigu paslaugų prieinamumas blogės, pirmiausia nukentės vyresni, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, kuriems šių paslaugų reikia daugiau.

Kita problemos pusė yra ligų prevencija. Nors sveikatos draudimo apimtys Lietuvoje yra kartais mažesnės nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (ESPBO) šalyse (Lietuvoje sudaro tik 1,3 proc., ESPBO – 9,8 proc. nuo visų sveikatos išlaidų), tai yra reikšmingas sveikatos stiprinimo ir ankstyvos diagnostikos veiksnys.

Darbdavio už darbuotojus sumokamos įmokos suteikia galimybę nelaukti mėnesius eilėse su siuntimais ir skatina tikrintis profilaktiškai arba pajutus pirmuosius simptomus. Ankstyvose stadijose suvaldytos ligos reikalauja ženkliai mažesnių išteklių gydymui ir leidžia išvengti perteklinių mirčių.

Todėl atsakingas institucijas kviečiame dar kartą įvertinti, ar 15,5 mln. eurų tikrai yra ta suma, kuri atsvertų paslaugų prieinamumo suprastėjimą, didesnes socialinių ligos ir nedarbingumo išmokų apimtis, papildomų finansinius išteklių poreikį sveikatos priežiūros sistemai.

Pranešimas spaudai.