Verslas patiria didžiulis kaštus dėl išaugusių energijos ir nuomos kainų bei augančio darbo užmokesčio, todėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo finansinę naštą verslas ir valstybė turėtų pasidalinti, mano ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pasak jo, vietoje ženklesnio MMA didinimo reikėtų labiau kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) – tiek, kad gyventojų pajamų augimas priartėtų prie infliacijos lygio.

„MMA augimą turėtų visgi pasidalinti valstybė ir verslas, nes tiesiog kitu atveju reikės iš kitos kišenės mokėti už kompensacijas, prastovas ir pan.“, – „Luminor“ ekonomikos apžvalgos renginyje antradienį sakė Ž. Mauricas.

„Geriausias sprendimas būtų, jei „bruto“ augimas būtų mažesnis, bet „į rankas“ jis būtų artimas 17-18 proc. – tiek, kiek augo infliacija, Tai būtų toks simbolinis pakėlimas: pakeliame tiek, kiek augo infliacija, t.y., perkamoji galia yra visiškai pilnai atstatoma“, – svarstė ekonomistas.

Toks, anot jo, „kompromisinis“ variantas, ekonomisto nuomone, sumažintų socialinę atskirtį, nes labiau padidinus NPD kiltų mažiau uždirbančių žmonių bei ne tik MMA gaunančių gyventojų pajamas.

„Tai būtų toks kaip ir paramos davimas, bet jis būtų tikslingesnis, žiūrint bendrai, jei, tarkime, tiesioginės subsidijos elektros kainoms kompensuoti, nes subsidijos energijos kainoms nėra tikslingos, jos nemažina vartojimo“, – aiškino ekonomistas.

Iš Vyriausybės, darbuotojų ir verslo atstovų suformuota Trišalė taryba antradienį svarstys dėl MMA dydžio 2023 metais.

Pagal sutartą metodiką, MMA dydis 2023 m. turi būti nustatomas atsižvelgiant į kitų metų prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį be priedų ir premijų. Šis skaičius dauginamas iš 5 didžiausią MMA ir VDU santykį 2018–2020 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio – 48,9 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė rugpjūčio pabaigoje tvirtino, kad yra suprantama, jog žmonių pajamos turi didėti, tačiau ji siūlo neapsiriboti diskusijomis tik apie minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimą. Pasak jos, MMA „ant popieriaus“ galėtų kilti 70 eurų, iki 800 eurų, o tuo tarpu neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) 200–ais eurų, iki 740 eurų.

Tokį siūlymą palaiko Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK).

Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija tvirtina, kad MMA dydis, kurį vasaros pradžioje įvardijo Lietuvos bankas, turėtų minimali riba ir apie mažesnį dydį negali būti kalbos.