Finansų ministerija: „Nepaisant iššūkių, ekonomika šiemet augs“

Finansų ministerija: „Nepaisant iššūkių, ekonomika šiemet augs“


Nepaisant lėtesnio augimo antroje metų pusėje, šiemet ūkio plėtra sieks 1,6 proc., o 2023 m. numatomas 1,4 proc. augimas, Finansų ministerijos atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2022–2025 metams. Padėtis darbo rinkoje išlieka palanki – 2022 m. numatomas nedarbo lygio sumažėjimas iki 6,3 proc. – žemiau prieš pandemiją buvusio lygio.


Numatoma, kad vidutinė metinė infliacija 2022 m. sudarys 17,8 proc., t.y. 2 proc. punktais daugiau nei projektuota birželio mėnesį, o 2023 m. infliacijos tempas sulėtės iki 6 proc. Pagrindiniu infliacijos veiksniu (sudarančiu apie du trečdalius infliacijos struktūros) išliks aukštos energijos prekių kainos, kurioms žymų didinantį poveikį turi karas Ukrainoje. 2024–2025 m. laikantis prielaidos, kad energijos žaliavų kainos išliks stabilios, infliacijos tempas turėtų priartėti prie 2 proc.


„Karo ir energijos kainų šoko akivaizdoje Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą ir turėtų augti – nors ir kiek lėtesniu tempu – tiek šiais, tiek ir kitais metais. Darbo rinkos situacija išlieka stabili – nedarbo lygis šiemet toliau mažės, tęsis spartus atlyginimų augimas“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

REKLAMA


„Nors Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą, suprantame iššūkius su kuriais susiduria žmonės išaugus infliacijai. Todėl pagrindinis prioritetas kitų metų biudžete bus energijos kainų suvaldymas, taip pat ilgalaikiai sprendimai, padėsiantys sumažinti kainas ateityje tiek verslui, tiek žmonėms bei užtikrinti energetinę transformaciją. Taip pat ir toliau pasiūlysime sprendimus gyventojų perkamosios galios išlaikymui“, – tvirtino ministrė.


Numatoma, kad 2022 m. darbo užmokesčio (DU) augimo tempas šalyje sieks 12 proc. (vietoj birželį projektuotų 13,2 proc.), o 2023 m. turėtų siekti 8,1 proc. DU augimą šalyje skatina stipri kvalifikuotų darbuotojų paklausa ir jų trūkumas, su kuriuo susiduria tiek privatusis, tiek ir viešasis sektorius, Vyriausybės priimti sprendimai dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų, išaugę infliacijos lūkesčiai. Nuo antrojo šių metų ketvirčio, lėtėjant ekonominiam aktyvumui, tikėtina, jog atlyginimo augimo pagreitis prislops.

REKLAMA


Užimtų gyventojų skaičius šiemet augs 1 proc., o nedarbo lygis sumažės ir sieks 6,3 proc. (vietoj birželį projektuotų 7 proc.). Pablogėjusi geopolitinė situacija trumpuoju laikotarpiu neigiamai paveiks darbuotojų paklausą eksportuojančiose pramonės ir transporto įmonėse, tačiau į vidaus rinką orientuotose veiklose darbo jėgos paklausa šiose veiklose turėtų išlikti. Numatoma, kad 2023 m. užimtų gyventojų skaičius išliks stabilus, o lėtėjant ekonomikos plėtrai nedarbo lygis padidės iki 6,8 proc. Rusijos karo prieš Ukrainą sukelta geopolitinė įtampa, vis dar besitęsiantys tiekimo grandinių sutrikimai ir ženkliai padidėjęs neapibrėžtumas apsunkina investicinių projektų planavimą ir įgyvendinimą.


Itin nepastovi situacija energijos išteklių rinkose, išaugusi infliacija ir kylantys veiklos kaštai lems atsargesnį verslo investavimą, dalies projektų atsisakymą, nors šiuo laikotarpiu dar labiau stiprėja poreikis didinti veiklos efektyvumą ir investuoti į alternatyvius energijos šaltinius. Numatoma, kad investicinis procesas šalyje 2022 m. prislops – išlaidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui augs lėčiau (padidės 3 proc.) nei pernai (7 proc.), o 2023–2025 m. vidutiniškai per metus galėtų būti 5,1 proc. didesnės.


Atsižvelgus į geopolitinius veiksnius ir pirmojo pusmečio rezultatus 2022 m. prekių ir paslaugų eksportas palyginamosiomis kainomis augs apie 3,0 proc. (vietoj birželį projektuotų -2,5 proc.), o pagerėjus sąlygoms užsienio rinkose 2023–2025 m. laikotarpiu vidutiniškai galėtų didėti apie 3,1 proc. per metus.


Išaugusi infliacija šiemet neigiamai veiks namų ūkių perkamąją galią, tačiau gyventojų pajamos toliau augs. 2022 m. numatomas spartus darbo užmokesčio augimas, nuo šių metų vidurio taikomos išlaidų ir pajamų politikų priemonės – didesnis neapmokestinamas pajamų dydis, senatvės pensijos, šalpos ir valstybinės pensijos, taip pat kiti sprendimai orientuoti į pažeidžiamiausių visuomenės grupių perkamosios galios palaikymą – leis namų ūkių vartojimo išlaidoms šiemet augti 2,5 proc. Vidutiniu laikotarpiu nuslopus kainų augimui, o pajamoms toliau didėjant, gyventojų perkamoji galia stiprės ir namų ūkių vartojimo išlaidos 2023–2025 m. augs vidutiniškai 3,2 proc. per metus.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 47 (2022)

    Savaitė - Nr.: 47 (2022)