Keturkojai pareigūnai – nepaperkami pagalbininkai

Keturkojai pareigūnai – nepaperkami pagalbininkai

Vokiečių aviganė Demi rūpinosi Knygų mugės lankytojų saugumu. Eltos nuotr.


Neseniai Lietuvos parodų centre vykusioje Vilniaus knygų mugėje susirinkusiųjų saugumu rūpinosi... vokiečių aviganė Demi. Specialiai parengtas šuo visas keturias dienas, prieš prasidedant renginiui, tikrino Knygų mugės patalpas – ieškojo sprogmenų.


Birutė JANČIENĖ


Patikimi tvarkos sergėtojai


„Specialiai parengti tarnybiniai šunys yra ir patikimiausi narkotinių medžiagų, sprogmenų, kontrabandinių prekių ieškotojai, ir nepakeičiami pėdsekiai, surandantys pasiklydusius žmones, aptinkantys skenduolius ir pan.“, – teigia Baltijos kinologijos centro vadovas, Gyvūnų globėjų asociacijos prezidentas Vytautas Gustaitis.


Šunys – ištikimiausi kolegos, kuriais galima pasikliauti ekstremaliausiose situacijose. Tarkime, įtariamajam sprunkant už namo kampo, kulka negalės lėkti pavymui, o šuo sugebės tai padaryti. Be to, nuspaudęs šautuvo gaiduką, kulkos jau nesustabdysi, o šuniui tereikia sukomanduoti. Ir dar. Kiekvienas pareigūnas pirmiausia yra tik žmogus, taigi jį galima ir papirkti, ir įkalbėti.

REKLAMA


Šuo panašioms provokacijoms niekada nepasiduos – jis niekada nesuklastos darbo rezultatų. Viešojo saugumo tarnybos šunys yra nepamainomi masinių konfliktų – riaušių, maištų, sambūrių ir sambrūzdžių – gesintojai. Dresuoti keturkojai – puiki prevencijos „priemonė“. Jie gali sutramdyti didžiulę minią.


Nesvarbu, kad su antsnukiais, – išvydę šunis, nuščiūva ir agresyviausiai nusiteikę asmenys. Šunys iškart perspėja, jog teritorija yra saugoma. Lietuvoje dresuotų, specialiai parengtų keturkojų paslaugomis naudojasi beveik visos specialiosios tarnybos – policija, pasienio tarnyba, muitinė, „Aro“ rinktinė, krašto apsaugos pareigūnai ir kt.

Šunų dresavimas


Pasak V. Gustaičio, jau nuo 45 dienų šuniukas pratinamas prie namų aplinkos, vedžiojamas į lauką ir pan. Nuo 2–3 mėnesių pradedama ugdyti tarnybinį šunį – jis supažindinimas su svetimais žmonėmis, kvapais, įvairiais paviršiais. Taip pat svarbu nuo mažumės lavinti šuns medžioklės, grobio instinktus. Nuo 4 mėnesių prasideda paklusnumo pamokos. 4–5 mėnesių šunys laiko specialius testus – tikrinama, ar nebijo žmonių, patalpų, triukšmo, ar drąsiai eina slidžiu paviršiumi.

REKLAMA


Baltijos kinologijos centro vadovas teigia, kad Lietuvos ir užsienio klientų pageidavimu auginami, dresuojami ir specializuojami įvairių veislių šuniukai. Dažniausiai tarnybinių veislių keturkojai rengiami pagal Nyderlandų Karalystėje labai populiarią Karališkosios Nyderlandų policijos šunų asociacijos (Koninklijke Nederlandse Politiehond Vereniging, arba KNPV) tarnybinių šunų rengimo programą.


Dresuoti keturkojai geba aptikti įvairiausias medžiagas – narkotikus, sprogmenis, tabaką. Šunys treniruojami specialiose patalpose, uosto ir liečia įvairiausią gruntą – molį, dirvožemį, smėlį, žvyrą ir kt. Taip mokosi prisitaikyti prie įvairių paviršių ir juos „perprasti“. Gyvūnai mokomi nebijoti didelio triukšmo, čaižių garsų – kad vėliau, vykdant vieną ar kitą užduotį, panašios situacijos negąsdintų ir nekeltų streso.


Taip pat augintiniai mokomi suprasti ir vykdyti šeimininkų komandas. Ir visą laiką privalo išlaikyti tinkamą formą, todėl daug juda. Šunys, kaip ir jų šeimininkai, kasdien (ir bet kokiu oru) nubėga 20 ir daugiau kilometrų. Tačiau kaip elgtis bet kuriam iš mūsų – juk taip gali nutikti! – atsidūrus ne laiku ir netinkamoje vietoje? Kitaip tariant, jei prieš akis – šuo?


V. Gustaitis pabrėžia, kad dresuotas šuo vykdo tik savo šeimininko ar vedlio komandas ir aklai žmogaus tikrai nepuola. Išgirdus perspėjimą, kad paleisti dresuoti šunys, reikėtų vengti staigių judesių, likti savo vietoje.



Keturkojai pareigūnai – nepaperkami pagalbininkai

Tarnybinių šunų pasirodymas žurnalistams.


Pripažįsta vieną šeimininką


Šunų augintojai puikiai žino, kad keturkoju bičiuliu privalu rūpintis visada. Jam juk nepasakysi, kad prasidėjo atostogos, todėl jis nebus vedžiojamas ar šeriamas. Kiekvienas kinologas, pasiruošęs šunį dresuoti, mokyti atlikti įvairias užduotis, privalo iš anksto nusiteikti – lengva ir paprasta tikrai nebus.


Tarnybiniai (policijos, pasienio tarnybos, nusikaltimų tyrimo skyrių) šunys turi išlaikyti specialius testus ir egzaminus. Jų metu patvirtinama, kaip gyvūnas geba atlikti svarbiausias užduotis – ieškoti daiktų, surasti žmones įvairiose vietose, sekti žmogaus pėdsakais, taip pat vykdyti bendrojo paklusnumo komandas. Kai kurie šunys mokomi atlikti ir specialiąsias užduotis – dalyvauti narkotikų paieškose, ieškoti lavonų.


Įprastai šunį dresuojantis kinologas yra ir jo šeimininkas. Mat augintinis klauso tik šeimininko arba specialaus vedlio. Dažniausiai tarnybiniai šunys gyvena kartu su savo šeimininkais. Taip užtikrinamas tvirtesnis šuns ir šeimininko ryšys. Tačiau yra ir tokių, kurie laikomi tarnybos vietoje. Tokiais gyvūnais kasdien rūpinasi pareigūnai (šeimininkai).


Keturkojai pareigūnai – nepaperkami pagalbininkai

V. Gustaitis sako, kad specialiai parengti tarnybiniai šunys yra ištikimiausi kolegos, kuriais galima pasikliauti ekstremaliausiose situacijose. Asmeninio albumo nuotr.


Tarnybinių šunų veislės


Pasak V. Gustaičio, šunys, kaip ir žmonės, turi savo charakterį. Taigi, savaime suprantama, sekti nusikaltėlių pėdsakais, narkotinėms medžiagoms ieškoti ar pažeidėjams sulaikyti choleriško ar sangviniško charakterio šunys tinka labiau nei melancholikai ar flegmatikai.


Policijoje ar valstybės sienos apsaugos tarnyboje dažniausiai tarnauja vokiečių aviganiai – vieni protingiausių ir geriausiai dresuojamų šunų. Tarnybiniais šunimis dažnai pasirenkami ir akitos, belgų aviganiai, bulmastifai (dažni kariuomenėje, pasienio apsaugos tarnyboje), dobermanai (puikūs asmens sargybiniai, talkina policijai, paieškos tarnyboms).


Tarnybiniai šunys privalo vykdyti šeimininkų komandas, būti jiems ypač paklusnūs. Kiek metų šuo gali tarnauti – ieškoti narkotikų, saugoti teritoriją ir pan.? V. Gustaitis prisimena savo belgų aviganį, vardu Belgas. Šuo specializavosi dviejose srityse – buvo patrulinis šuo ir narkotinių medžiagų ieškotojas. Jis tarnyboje išbuvo apie 15 metų!


Tarnybiniai šunys – ištvermingi ir stiprūs, tad tikrai anksti neišeina į pensiją. V. Gustaičio teigimu, neretai gerai dresuotų, protingų, tarnybai reikalingų instinktų turinčių tarnybinių šunų atžalos pratęsia tėvų „misiją“ – tarnauja policijoje, ieško dingusių žmonių, tikrina ir saugo patalpas.


Keturkojai pareigūnai – nepaperkami pagalbininkai

Keturkojis muitininkas. Jo apgauti neįmanoma.


Ar reikia specialios dietos?


Tarnybiniai šunys patiria didelių krūvių, išeikvoja daug energijos, tad jų mityba turi būti visavertė. Vadinasi, kauliuko tokiam nenumesi? „Kaulas – ne maistas, – pabrėžia pašnekovas. – Tik priedas prie pašaro, kad šuo galėtų patenkinti griaužimo poreikį. Beje, šunims tinka ne bet kokie, o tik vadinamieji cukriniai jaučių kaulai – tokius jie sugriaužia. Antraip, šeriant kaulais, kurių keturkojis neįveikia, ilgainiui nuzulinami jo dantys. Tarnybiniai šunys šeriami kokybišku sausuoju ėdalu.“


Beje, pašaras nėra normuojamas: įprastai aktyvus treniruotas šuo suėda tiek, kiek jam reikia. Keturkojui visada turi būti padėta švaraus vandens.


Padeda ieškoti dingusių žmonių


Dažnai kinologai su šunimis kviečiami ieškoti paklydusių žmonių. Pasak Baltijos kinologijos centro vadovo, jų rengiamų keturkojų paslaugų dažnai prireikia ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Neseniai jiems teko dirbti kaimyninėje Latvijoje. Ieškojo iš senelių globos namų išėjusios ir dingusios senolės. Laimei, paieška buvo sėkminga. O štai Kėdainiuose dingusio vaikino rasti nepavyko. Šunys aptiko pėdsakus, vedančius iki upės...


Kaip šuo praneša, kad rado ieškomą žmogų? Įprastai aptikęs „radinį“ gyvūnas prie jo atsisėda ir ima garsiai loti.

REKLAMA


Uoslė – šuns darbo įnagis


Šuo skiria 10 tūkst. kartų daugiau kvapų nei žmogus. Štai Jungtinėse Amerikos Valstijose sekliais dažnai dirba ypač jautrios uoslės šunys – bladhaundai. Jie itin akylai seka nusikaltėlių pėdsakais ir netgi gali vandens telkinyje aptikti skenduolį.


Unikalia uosle pasižymintys senbernarai dažnai talkina ieškant sniego lavinų palaidotų žmonių. Na, o aptikti kontrabandines cigaretes, kvaišalus ar alkoholį, netgi grynųjų pinigų slėptuves dresuotiems šunims – vieni niekai! Specialiai parengti šunys geba rasti netgi... užtaisytą šautuvą ar trumpikėse paslėptas narkotines medžiagas.


Šuniui uoslė – pagrindinė pasaulio pažinimo priemonė. Įdomu, kad šuns, sekančio šviežiais pėdsakais, kūno temperatūra gali pakilti iki 40 laipsnių, o kvėpavimo ritmas pasiekti net iki 300 kartų per minutę. Tarnybiniai šunys geba dirbti net tokioje aplinkoje, kurioje daug pašalinių dirgiklių (triukšmo, dulkių, degalų kvapų ir pan.) – tai netrukdo jų uoslei.


Keturkojai pareigūnai – nepaperkami pagalbininkai

Tarnybiniai šunys pripažįsta tik vieną šeimininką.


Gyvena kvapų pasaulyje


Žmonės gyvena garsų ir vaizdų pasaulyje, o šuns pasaulį sudaro kvapai. Šunys kvapus ne tik užuodžia, bet ir įsidėmi. Jie susieja uoslės pojūčius su tam tikra patirtimi. Tad unikalios uoslės savybės išskiria šunis iš kitų gyvūnų.


Mokslininkai pagal poveikį šuns organizmui kvapus skirsto į viliojančius, atstumiančius ir neutralius. Viliojantys – maisto, šeimininko, savų namų ir rujojančių kalių išskyrų – kvapai šuns organizmui turi teigiamą fiziologinį poveikį. Atstumiantys kvapai – įvairios parfumerijos, dažų, tabako, alkoholio – šunį skatina pasišalinti. Neutralūs – įprasti kasdieniai – kvapai gyvūno elgesio pokyčių nesukelia.


Nosis išduoda šuns sveikatą


Jei gyvūno nosis – drėgna, vadinasi, uoslė – gera. Ir, atvirkščiai, kuo prastesnė uoslė, tuo sausesnė nosis. Drėgna nosis padeda šuniui greičiau išsiaiškinti vėjo kryptį ir nustatyti, iš kur sklinda tam tikras kvapas. Tyrinėdamas vietovę šuo palieka kvapą skleidžiančias žymes. Šunys mėgsta ženklinti savo teritoriją.


Kvapai šuniui – ir atpažinimo priemonė. Iš didesnio atstumo, neužuodęs kvapo, jis gali aploti net savo šeimininką. Uoslė padeda šunims sužinoti apie fiziologinę kitų gyvūnų būklę. Kvapai išduoda kito gyvūno lytį, amžių, netgi emocinę būseną – jaudulį, išgąstį ar ramybę.


Išsigandęs ar agresyviai nusiteikęs šuo paskleidžia kvapų iš savo analinių liaukų. Susitikę šunysisuomet apsiuosto. Ir pirmiausia ištyrinėja vieteles, kur yra tos liaukos. Apsiuostymas lemia santykių – taikių ar priešiškų – pobūdį.


Beje, šunys užuodžia po žeme augančius brangiausius grybus – trumus. Prancūzijoje ir Pietų Italijoje ypač daug tokių keturkojų. O štai garsių pasaulio vyndarių ūkiuose šunys užuodžia ant butelių kamščių atsiradusį pelėsį – taip išgelbsti brangaus vyno partijas.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)





Daugiau >>