Mūsų ekonomiką gelbsti emigrantų perlaidos?

Mūsų ekonomiką gelbsti emigrantų perlaidos?


Milijardines sumas, kurias atsiunčia į Lietuvą emigrantai, kartais įvardija Lietuvos bankas ir Lietuvos paštas, tačiau ekonomistai tebetyli apie šių pinigų įtaką likusiesiems gyventi tėvynėje.

Arūnas MARCINKEVIČIUS


Artėjant šv. Kalėdoms intensyvėja pinigų perlaidų srautas. Štai, kaip pernai skelbė Lietuvos paštas, prieškalėdiniu laikotarpiu pinigų į Lietuvą dažniausiai atkeliauja iš šalių, kuriose gausios yra lietuvių emigrantų bendruomenės: Jungtinės Karalystės (vidutinė pinigų perlaidos suma – 163 Eur), Vokietijos (340 Eur), Jungtinių Amerikos Valstijų (203 Eur), Rusijos (308 Eur). Be to, Lietuva yra ne tik pinigų perlaidas gaunanti, bet ir vis dažniau jas siunčianti šalis. Praėjusių metų gruodžio duomenimis, daugiausia pinigų iš Lietuvos iškeliauja į Rusiją (vidutinė pinigų perlaidos suma – 217 Eur), Ukrainą (172 Eur), Jungtinę Karalystę (244 Eur), Vokietiją (262 Eur), Jungtines Amerikos Valstijas (417 Eur).

REKLAMA


Šį rudenį Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyba „Eurostat“ apskaičiavo, kokios bendros per metus emigrantų siunčiamų pinigų sumos keliauja į Lietuvą. Pasirodo, perlaidos iš užsienio į mūsų šalį 2016 m. perkopė 1 mlrd. Eur, perlaidos iš Lietuvos į užsienį – perpus mažesnės (426 mln. Eur). Pusę (500 mln. Eur) visų į Lietuvą atplaukusių perlaidų sudarė perlaidos iš ES valstybių, 591 mln. Eur – iš trečiųjų šalių. 154 mln. Eur iš Lietuvos buvo pervesta į ES valstybes, 272 mln. Eur – į trečiąsias šalis.


Šiuo aspektu mūsų kaimynai gerokai atsilieka: užsienyje gyvenančių asmenų perlaidos į Latviją 2016 m. sudarė 494 mln. Eur, į Estiją – 112 mln. Eur. Iš Latvijos ir Estijos į užsienio valstybes gyventojai pervedė atitinkamai 321 mln. ir 46 mln. Eur.


Beje, bendras gyventojų siunčiamų pinigų judėjimo balansas visoje bendrijoje yra neigiamas: į ES iš trečiųjų šalių gyventojai pervedė 24,1 mlrd. Eur, į trečiąsias šalis iš 28 ES valstybių pervesta 42,5 mlrd. Eur. Priežastis – viena: Senajame žemyne besidarbuojantys emigrantai iš Azijos, Afrikos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių siunčia uždirbtus pinigus tėvynėje likusiems artimiesiems.

Padėjo išgyventi krizę

REKLAMA


Laura Galdikienė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė, visų pirma primena, kad pernai emigrantai pervedė 1,156 mlrd. Eur, kas sudaro 3 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Pirmąjį šių metų pusmetį migrantai į Lietuvą pervedė apie 566 mln. Eur, tad atrodo, kad šiemet bus pervesta maždaug tiek pat, kaip 2016 m., tačiau šios sumos ir BVP santykis greičiausiai bus kiek mažesnis nei pernai (nes sparčiau auga Lietuvos ekonomika; prognozuojamas 3,6 proc. BVP augimas).


Didžiausios emigrantų perlaidos buvo 2010–2011 m., kai šalies ekonomika išgyveno sunkmetį, o 2013–2014 m. migrantų perlaidos nominalia išraiška pasiekė visų laikų rekordą – 1,589 mlrd. Eur, arba 4,3 proc. BVP. Prie to prisidėjo išaugę lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto kainų didėjimo prieš įvedant eurą ir emigrantų investicijos į šį turtą.


Nuo 2015-ųjų emigrantų perlaidos mažėjo tiek nominalia išraiška, tiek pagal santykį su BVP. L. Galdikienė vardija keletą priežasčių. Visų pirma, tos pinigų upės senka dėl to, kad ekonominė padėtis Lietuvoje gerėja, sparčiai auga darbo užmokestis, tad paramos iš išvykusių giminaičių poreikis menksta. Kita priežastis ta, kad vis dažniau emigrantai išvyksta su šeimomis, tad perlaidų nebelieka kam siųsti.


Kaip vieną iš sumenkusių perlaidų priežasčių ekonomistė mini ir smukusią Didžiosios Britanijos svaro sterlingų vertę euro atžvilgiu, ypač po Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš ES. Beje, apie penktadalį visų perlaidų į Lietuvą sudaro perlaidos iš Jungtinės Karalystės. Be to, perlaidos iš ES šalių sudaro tik mažiau nei pusę visų perlaidų – didžioji dalis jų atkeliauja iš ne ES priklausančių šalių ir greičiausiai apima ne tik migrantų siunčiamus pinigus.



L. Galdikienės teigimu, ir toliau augant Lietuvos ekonomikai, atlyginimams, socialinėms išmokoms ir eurui brangstant pagrindinių valiutų atžvilgiu, migrantų perlaidų į Lietuvą mažėjimo tendencija 2018–2019 m. greičiausiai išliks.


Dalį pinigų parveža


Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas, perlaidų statistiką vertina atsargiai, nes, pirma, sudėtinga surinkti visą informaciją apie fizinių asmenų atliekamus elektroninius pervedimus per mokėjimo įstaigas, antra, kas pasakys, kiek milijardų eurų grynųjų į Lietuvą kasmet atveža mūsų tautiečiai. Tačiau net ir įvertinęs galimas į statistiką neįtrauktas perlaidų sumas, galinčias bent du kartus viršyti oficialiąsias, pašnekovas nesutinka, kad tai yra pagrindinis veiksnys, skatinantis vartojimą Lietuvoje.


Taip, tam tikruose rajonuose ir tam tikriems gyventojų sluoksniams (pavyzdžiui, pensininkams) perlaidos yra svarbi pajamų dalis (dažniausiai skirta vartojimui), tačiau šios įtakos nederėtų pervertinti. Nereikėtų užmiršti, kad vis daugiau lietuvių patys įleidžia šaknis svetimose šalyse ir kartu pasiima likusius šeimos narius, tad išlaikomų žmonių skaičius Lietuvoje mažėja. Ir tai yra kur kas didesnė blogybė mūsų ekonomikai, nes išvažiuoja darbingo amžiaus asmenys ir vaikai, todėl mūsų šalis praranda ne tik dirbančiuosius, bet ir vartotojus.


Vis dėlto T. Povilauskas nėra didelis pesimistas dėl emigracijos: pastarųjų mėnesių duomenys rodo, kad emigracijos procesai stabilizavosi, o Estijos pavyzdys akivaizdžiai liudija, kad kai šalyje vidutinė alga perkopia tūkstantį eurų, finansinė motyvacija palikti šalį labai sumažėja. Pašnekovas prognozuoja, kad, Lietuvoje vidutiniam darbo užmokesčiui artėjant minėto lygio link, 2018 ir 2019 m. grynoji emigracija bus mažesnė negu šiemet.


Beje, labai įdomi yra mūsų gaunamų perlaidų iš užsienio struktūra: daugiausia perlaidų pernai gauta iš Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančių asmenų – 216 mln. Eur (prie to prisideda ir vis dar stiprus doleris euro atžvilgiu), o iš Jungtinės Karalystės – 213 mln. Eur. Visgi tikėtina, kad realūs finansų srautai iš Jungtinės Karalystės yra daug didesni dėl parvežamų grynųjų pinigų. Trečioje vietoje yra įsitaisiusios perlaidos iš Rusijos – pernai jos sudarė 115 mln. Eur. Tai rodo, kad mūsų šalyje vis dar nemažai rusų tautybės gyventojų gauna paramą iš minėtos valstybės.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)



Daugiau >>