„Spiegel“ bestselers – „Įsileiskite savo vidinį vaiką. Metodas, padedantis išspręsti kone visas problemas“ (+ knygos ištrauka)

„Spiegel“ bestselers – „Įsileiskite savo vidinį vaiką. Metodas, padedantis išspręsti kone visas problemas“ (+ knygos ištrauka)


Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – didelio skaitytojų dėmesio ne tik Vokietijoje, bet ir už jos ribų sulaukusią psichologės ir psichoterapeutės Stefanie Stahl knygą „Įsileiskite savo vidinį vaiką. Metodas, padedantis išspręsti kone visas problemas“, „Spiegel“ bestselerį, išverstą į daugiau nei 30 kalbų. Lietuviškai taip pat išleista S. Stahl ir bendraautorės J. Tomuschat knyga „Šeimos lizdo šiluma – sparnai tėvams ir vaikams“.


Kiekvienas žmogus trokšta būti priimtas ir mylimas. Vaikystėje įgytas pamatinis pasitikėjimas lydi mus visą gyvenimą. Tačiau ir skausmingi vaikystės potyriai giliai įsirėžia į mūsų atmintį bei pasąmoningai veikia bendravimą su kitais žmonėmis.


Vidinis vaikas – vaikystės potyrių, kuriuos gavome per tėvus (ar globėjus) visuma. Ypač vaikystėje patirtos nuoskaudos bei dvasiniai sužalojimai giliai įsišaknija pasąmonėje ir suaugus užkerta kelią skleistis asmenybei. „Mūsų vidiniam vaikui reikia rasti namus“, – teigia psichoterapeutė S. Stahl. Kas neturi namų savo viduje, neras jų ir išoriniame pasaulyje.


S. Stahl sukūrė veiksmingą darbo su vidiniu vaiku metodą: užmezgę su juo draugystę, galėsime sėkmingai spręsti konfliktus, kurti laimingesnius santykius ir rasti atsakymus į (beveik) visus klausimus. Psichoterapeutės siūlomi problemų sprendimo būdai skatins susipažinti ne tik su vidinio vaiko šešėliais, bet ir teigiamomis jo savybėmis – saulėtuoju vaiku. Įvairūs pratimai padės atsisakyti senų elgesio modelių, kurie veda į akligatvius ir prišaukia nesėkmių. Pamažu formuosis sveikas požiūris ir įpročiai, geresni santykiai bei stiprės gyvenimo džiaugsmas.

REKLAMA


Knygą iš vokiečių kalbos vertė Eglė Greverė


Knygos ištrauka


Viskas priklauso nuo nuotaikos


Nauji įsitikinimai, vertybės, stiprybės ir ištekliai padės mums išgydyti šešėlinį vaiką ir pažadinti saulėtąjį vaiką. Čia labai svarbūs jausmai ir nuotaikos. Juk kas iš gerų įsitikinimų ir vertybių, jei prasta nuotaika? Teisingą sprendimą galima priimti ir iš pareigos, bet pakilia nuotaika gyventi daug smagiau – taip teigia psichologas Jensas Corssonas knygoje „Ich und die Anderen“ („Aš ir kiti“). Paprastai ir įtikinamai J. Corssonas aprašo, kaip nuotaika veikia mūsų mintis ir vertinimą. Būdamas pakilios nuotaikos, esu draugiškesnis, sąmojingesnis, malonesnis ir geranoriškesnis. Nuo to geriau ne tik man, bet ir esantiesiems mano draugijoje. Jei esu prastai nusiteikęs, greičiau susierzinu ir tampu agresyvus arba užsisklendžiu tarsi sraigė.


Iš tiesų be paliovos įvairiais būdais stengiamės pakelti sau nuotaiką. Tai žmogiškasis malonumo poreikis: vengiame nemalonių pojūčių, siekiame malonių. Kitaip tariant, siekiame laimės. Keliai į laimę gali būti labai skirtingi, bet kai kurie dalykai būdingi visiems. Tai žinojo dar senovės graikai, vartoję eudemonijos sąvoką, tiesiogiai išvertus „susivienijęs su geruoju demonu“. Dar šis žodis verčiamas „laimė“.

REKLAMA


Senovės graikai eudemonija vadino būseną, kuri pasiekiama ne išorinėmis aplinkybėmis, o teisingai gyvenant. Teisingas gyvenimo būdas reiškė savo aistrų pažabojimą, disciplinuotumą ir dorovingumą. Eudemonizmas skiriasi nuo hedonizmo – malonumo išaukštinimo. Malonumas gali sukelti euforiją, o teisingas gyvenimo būdas veda į nuosaikesnę ir pastovesnę laimę. Tai dar senovėje žinojo Platonas ir jo bendraminčiai. Nuo to laiko niekas nepasikeitė.


Modernūs moksliniai tyrimai tik patvirtina senovės Graikijos filosofų teiginius: laimės pojūtis išmokstamas ir iš esmės pagrįstas mūsų požiūriu į gyvenimą. Panašios nuomonės laikosi ir budistai, tik jie dėmesį sutelkia ne į laimės siekimą, o į kančios pašalinimą. Budistai taip pat turi aiškią teisingo gyvenimo viziją, jie moko žengti „tauriu ir sąmoningu išganymo keliu“.


Neuromokslininkas Richardas Davidsonas, norėdamas sužinoti, ar galima treniruoti laimės jausmą, paprašė Dalai Lamos leisti atlikti tyrimą su aštuoniais jo vienuoliais. Šie turėjo atsigulti ant ūžiančio magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) stalo ir visiškai atsipalaiduoti. Net tokiomis neįprastomis sąlygomis jiems tai pavyko padaryti. Mokslininkai galėjo stebėti medituojančias smegenis. Vargu ar Dalai Lamą nustebino tyrimo išvados: aktyvus meditavimas pakeičia smegenų struktūrą.


Vienuolių kairysis priekinis smegenų pusrutulis buvo daug aktyvesnis už kitų 150 tyrimo dalyvių, ne budistų. Ši smegenų dalis, tiksliau, jos aktyvumas tiesiogiai susijęs su gera nuotaika ir optimizmu. Taigi optimistų kairysis korteksas aktyvesnis už žmonių, kurie dažnai jaučiasi nelaimingi. Ši smegenų dalis atsakinga už gerą nuotaiką ir atsipalaidavimą, kuris būdingas laimingiems žmonėms ir praktikuojantiems budistams. Remiantis eksperimentu, prieita prie išvados, kad laimė – įgūdis, kurį galima treniruoti lyg raumenis.


Šioje knygoje pateiksiu dar ne vieną mintį, padėsiančią pasiekti pakylėtumo būseną ir priartėti prie „teisingo gyvenimo būdo“. Ne tik taikydami gėrio strategijas ieškosime naujų elgesio būdų, bet ir pasitelkdami vaizduotę bei mūsų kūno atmintį sieksime naujo gyvenimo pojūčio – saulėtojo vaiko jausmo.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 11 (2024)

    Savaitė - Nr.: 11 (2024)