Gavę pranešimą telefone apie pavojų, turime įsijungti LRT radiją ar televiziją. Tie, kurie pastarąjį kartą į Lietuvos oro erdvę įskridus dronui įsijungė LRT televiziją, galėjo nustebti: ekrane pasirodė transliacija iš radijo studijos. Taip yra todėl, kad LRT radijas yra vienintelė Lietuvos žiniasklaidos priemonė, kurioje žinios reguliariai ir gyvai transliuojamos visą parą.

Prieš keletą metų dar buvo svarstoma, ar tikrai būtina visą naktį per radiją skaityti žinias ir ar šiai veiklai nereikėtų taupyti lėšų. Vis dėlto transliacijas nuspręsta palikti. Šiandien, kai krizių daugėja, o įvykiai gali keistis bet kuriuo paros metu, tampa aišku, kad toks sprendimas buvo reikalingas.

LRT Radijo departamento vadovas Giedrius Masalskis pasakoja, kad radijo žinių tarnyba ne tik dieną, bet ir naktį stebi situaciją, budi ir prireikus rengia informacinius pranešimus. Įdomu, kad radijo programa gali būti transliuojama ir tuomet, kai Vilniuje esančioje studijoje nėra darbuotojų. LRT turi žurnalistų, dirbančių nuotoliniu būdu, taip pat ir už Lietuvos ribų. Klausytojas negali suprasti, kur tuo metu yra žurnalistas, tačiau žinios vis tiek reguliariai pasiekia eterį.

G. Masalskis pabrėžia, kad ištikus krizei svarbu ne tik greitai paskelbti informaciją, bet ir ją patikrinti. Dėl to LRT radijas palaiko tiesioginį ryšį su atsakingomis įstaigomis – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, kariuomene, Lietuvos šaulių sąjunga, Nacionaliniu krizių valdymo centru ir kitomis institucijomis.

„Pavojingoje situacijoje labai lengva sukelti paniką arba iš vieno neaiškaus pranešimo sukurti didžiulį gandą, todėl radijo darbuotojai tikrina informaciją ir stengiasi pateikti tik tai, ką gali patvirtinti. Duomenys rodo, kad paskelbus perspėjimą, radijo klausytojų skaičius išauga maždaug tris kartus. Žmonės laukia aiškių atsakymų: kas nutiko, kam gresia pavojus, ką reikia daryti ir kada situacija baigsis. Todėl žurnalistams sakau: geriau pasakyti mažiau, bet tiksliai, negu pradėti spėlioti ar improvizuoti. Vis dėlto visiška tyla taip pat nėra išeitis. Žmonėms nežinomybė kelia nerimą, todėl net ir tuo atveju, kai dar neturime visų atsakymų, svarbu paaiškinti, ką žinome ir kokios informacijos dar laukiame“, – dėsto LRT Radijo departamento vadovas.

Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentas dr. Viktoras Denisenka radijo svarbą aiškina praktiniais dalykais. Nedidelis radijo imtuvas nėra brangus, jį lengva pasiimti su savimi evakuojantis, o baterijos leidžia klausytis radijo net tada, kai nėra elektros. Imtuvui nereikia mobiliojo ryšio ar interneto, be to, radijas yra beveik kiekviename automobilyje.

Todėl per stichines nelaimes, dideles technines avarijas ar kitus įvykius, kai nutrūksta elektros tiekimas ir sutrinka ryšys, radijas gali likti vienu iš nedaugelio būdų išgirsti gyvai atnaujinamą informaciją. „Telefonas dar kurį laiką gali veikti, tačiau be tinklo ir galimybės jį įkrauti jo nauda mažėja. Dėl šių savybių radijas tebėra numatytas kaip vienas pagrindinių informavimo kanalų“, – sako pašnekovas.

Lietuva jau yra patyrusi, ką reiškia mėginimas kontroliuoti informacijos kanalus. Kiek tikėtina, kad Rusija mėgintų užimti svarbius radijo ir televizijos objektus ir nutraukti transliacijas, kaip tai buvo daroma 1991 m. sausį?

Dr. V. Denisenkos teigimu, informacinės erdvės kontrolė niekada nepraranda aktualumo. Šiandien informacija gyventojus pasiekia ne tik per radiją ir televiziją, bet ir internetu, mobiliaisiais telefonais, per socialinius tinklus bei įvairias programėles. Todėl priešas greičiausiai bandytų sutrikdyti kuo daugiau ryšio ir informacijos kanalų. Tokiu atveju radijas išliktų svarbus todėl, kad jo galima klausytis baterijomis maitinamu imtuvu net ir nesant interneto ar mobiliojo ryšio. Jei radijo transliacijos nebūtų nutrauktos, jis galėtų tapti vienu svarbiausių, o kai kuriais atvejais – vieninteliu patikimos informacijos šaltiniu.

Dr. V. Denisenka taip pat pabrėžia pasitikėjimo visuomeniniu transliuotoju reikšmę. „Viena svarbiausių su krize susijusių grėsmių yra informacijos iškraipymas. Propaganda dažnai pasinaudoja tikrais įvykiais, tačiau juos aiškina savaip. Pavyzdžiui, Rusija jau dabar skleidžia teiginius, esą Baltijos valstybės leidžia Ukrainai naudoti savo oro erdvę atakoms prieš Rusiją arba kad į Rusiją skrendantys dronai paleidžiami iš Baltijos šalių teritorijos. Tokios žinutės gali būti platinamos įvairiais kanalais, taip pat per socialinius tinklus. Jų tikslas – ne tik įtikinti žmones konkrečiu melu, bet ir susilpninti pasitikėjimą Lietuvos institucijomis bei visuomeniniu transliuotoju. Žmonės gali pradėti abejoti, ar jiems sakoma visa tiesa, ir nebežinoti, kuria informacija pasikliauti. Dėl to svarbu ne tik turėti radijo imtuvą, bet ir iš anksto žinoti, kurio šaltinio informacija galima pasitikėti“, – sako mokslininkas.

Kai 1991 m. sausį sovietų pajėgos nutraukė transliaciją iš Vilniaus, ji netrukus buvo atnaujinta iš Kaune veikusios atsarginės studijos. Tuo metu susitelkė ir skirtingos spaudos redakcijos: patalpų netekusius žurnalistus priėmė kolegos, buvo rengiamas bendras leidinys. Šiame istoriniame epizode dr. V. Denisenka įžvelgia plačiau suvokiamą žiniasklaidos atsakomybę.

Visuomeninis transliuotojas turi aiškią pareigą informuoti žmones, tačiau per krizę svarbios būtų ir komercinės bei regioninės redakcijos. Jos kasdien rengia žinias, turi savo auditoriją ir gali pasiekti žmones, kurie yra įpratę rinktis vietinę žiniasklaidą arba rečiau naudojasi nacionaliniais kanalais.

Be to, kaip parodė Ukrainos patirtis, vietinės radijo stotys gali suteikti tai, ko nacionalinis eteris ne visada pajėgus, – konkrečiai vietovei reikalingos informacijos. Jos gali pranešti, kokie keliai išvažiuojami, kur veikia gydymo įstaigos ir dalijama pagalba, kada ir iš kur organizuojama evakuacija.

Todėl pasirengimo krizėms planus turėtų turėti ne tik LRT, bet ir kitos redakcijos. Jeigu dalis informacijos kanalų nustotų veikti, didesnė informavimo našta tektų likusiems. Neturėdami patikimos alternatyvos, žmonės galėtų atsigręžti į nepatikrintus šaltinius. Kuo daugiau patikimų kanalų veikia vienu metu, tuo didesnė tikimybė, kad svarbi žinia pasieks žmones.

Radijo eteris gali tapti ir informacinės kovos lauku. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė pabrėžia, kad radijo signalai ties valstybių sienomis nesustoja – tam tikru atstumu jie pasiekia ir kaimyninių šalių teritorijas. Lygiai taip pat Lietuvoje veikiančių stočių transliacijos gali būti girdimos už šalies ribų. Jeigu laikomasi tarptautiniu mastu suderintų dažnių ir kitų techninių parametrų, tai nėra neįprastas reiškinys.

Tačiau pasienyje su Karaliaučiaus sritimi RRT yra nustačiusi kelias FM stotis, veikiančias su Lietuva nesuderintais parametrais. Iš Karaliaučiaus srities vykdomos tokios transliacijos pažeidžia tarptautines radijo dažnių naudojimo normas.

Lietuvoje taikomos priemonės, apsunkinančios tokių programų priėmimą, kiek tai įmanoma nepakenkiant mūsų šalyje tais pačiais ar gretimais dažniais veikiančioms stotims. Vis dėlto neatmetama, kad pasienio su Rusija ir Baltarusija vietovėse gali būti girdimos ir prieštaringą turinį transliuojančios šių šalių radijo programos.

Kadangi toks turinys žmones pasiekia ir internetu bei kitais kanalais, vien techninėmis priemonėmis problemos išspręsti neįmanoma. Pašnekovės teigimu, ne mažiau svarbu stiprinti visuomenės atsparumą propagandai bei gebėjimą kritiškai vertinti ir atpažinti melagingą informaciją.

Žinoma, radijas nėra nepažeidžiamas: siųstuvams reikia energijos, o signalą galima slopinti. Vis dėlto LRT radijo stotys veikia skirtingais dažniais, jų aprėptis kai kur persidengia, todėl visą šalį nutildyti būtų sunkiau. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, Lietuvos radijo ir televizijos centro tinklo elementai turi rezervinius maitinimo šaltinius, leidžiančius transliuoti ne trumpiau kaip 24 valandas.

RRT atstovė J. Mikulėnaitė-Baušienė nurodo, kad LRT tinklo stotys aprėpia 92 proc. Lietuvos teritorijos ir 98 procentus gyventojų. Naudojant buitinius imtuvus, kokybiškas stereofoninio garso priėmimas užtikrinamas maždaug trijuose ketvirtadaliuose (76 proc.) Lietuvos teritorijos, signalas pasiekia maždaug 92 proc. šalies gyventojų.

Tai aukšti rodikliai, tačiau jie apskaičiuoti signalą priimant lauke arba radijo bangoms laidžiose patalpose. Be to, FM aprėptis vertinama tuomet, kai priėmimo antena pakeliama į dešimties metrų aukštį. Todėl apskaičiuota signalo aprėptis dar nebūtinai reiškia, kad radiją bus galima girdėti pastato rūsyje ar priedangoje, kur iškilus ekstremaliai situacijai žmonėms gali tekti slėptis ir klausytis oficialių pranešimų. Tokie specifiniai matavimai tiesiog neatliekami. Ar girdėsime programą, gali priklausyti ir nuo pastato medžiagų, pavyzdžiui, gelžbetonis radijo bangas slopina, taip pat nuo atstumo iki siųstuvo, imtuvo ir antenos. Todėl namuose turimą aparatą verta iš anksto išbandyti būtent ten, kur šeima ketintų slėptis.

Jei signalas silpnas, galima pabandyti radiją pastatyti prie lango, naudoti išorinę anteną arba ieškoti kito LRT radijo dažnio. Pravartu užsirašyti artimiausios ir aplinkinių stočių dažnius. Popierinis lapelis prie imtuvo pravers, jeigu internetas bus nepasiekiamas.

Jeigu gyventojas negirdi LRT radijo, pirmiausia rekomenduojama patikrinti priėmimą naudojant išorinę anteną arba lauko sąlygomis, nes FM aprėptis vertinama ne pastatų viduje. Jei problema išlieka, verta kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos centrą, administruojantį LRT radijo transliavimo tinklą. Prireikus galima kreiptis ir į RRT, kuri gali atlikti matavimus ir įvertinti, ar konkrečioje vietovėje signalas atitinka planuotus tinklo parametrus.

LRT radijas pasirengimą transliuoti jau kuris laikas reguliariai tikrina. Radijo komanda yra dirbusi ir iš slėptuvės, kurioje numatytas elektros tiekimas, ryšys, ventiliacija ir sąlygos ilgesniam darbui. Kai kurios laidos iš ten jau skambėjo eteryje. Klausytojai nepastebėjo, kad vedėjas sėdi ne įprastoje studijoje.

G. Masalskis pasakoja, kad ruošiantis daug padėjo Suomijos visuomeninio transliuotojo YLE pavyzdys. Jo darbuotojams per pratybas gali būti nurodyta visą dieną dirbti iš slėptuvės. „Turime išmokti elgtis taip, kaip būtų iš tikrųjų, o ne sėdėti biure ir sakyti, kad atėjus laikui viską padarysime“, – teigia LRT Radijo departamento vadovas. Tik persikėlus į atsarginę vietą paaiškėja, ar veikia ryšys, ar darbuotojai gauna informaciją ir gali perduoti programą siųstuvams.

Jis tai lygina su generaline repeticija prieš renginį. Neužtenka sutarti, kas kur stovės ir ką darys. Reikia įjungti įrangą, pradėti laidą ir patikrinti visą kelią iki eterio. Per pirmuosius bandymus visada išryškėja smulkių nesklandumų, kurių popieriuje nematyti. Kartojamos pratybos leidžia šiuos dalykus ištaisyti dar iki tikro pavojaus.

Ukrainos kolegos atkreipė dėmesį į dar vieną riziką. Per planines pratybas daugelis būna pasiryžę dirbti naktį ar ilgiau pasilikti redakcijoje. Tačiau, kilus tikram pavojui, darbuotojai, tikėtina, norės pasirūpinti vaikais, vyresniais tėvais ar savo saugumu. Todėl reikia numatyti daugiau darbuotojų arba atrinkti tuos, kurie iš tikrųjų galės perimti svarbiausias pareigas.

Pandemija išmokė LRT radijo redakciją dirbti neįprastomis sąlygomis. Žurnalistai rengė laidas iš namų ir kitų laikinų vietų. Dabar ši patirtis tapo pasirengimo dalimi. LRT yra numačiusi daugiau nei vieną būdą parengti programą ir perduoti ją transliavimo tinklui. Tačiau G. Masalskis pripažįsta, kad tikra krizė visada gali padiktuoti scenarijų, kurio niekas nebuvo numatęs. Tada svarbiausia, kad darbuotojai suprastų savo užduotį ir ieškotų kito kelio iki klausytojo.

Projektą „Radijas kalba Lietuvai ir pasauliui“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 8000 Eur.