Kaip taupant pinigus neprikaupti nemalonių emocijų

Kaip taupant pinigus neprikaupti nemalonių emocijų


Šiandieninės nuotaikos, susijusios su finansiniais klausimais, retai įvardijamos kaip džiugios ir optimistiškos. Kylančios kainos, nerimas dėl ateities ir ne vienam naujas įprotis – taupyti – gali gerokai padidinti streso bei nepasitenkinimo jausmą. Psichologė psichoterapeutė Rūta Diržienė pabrėžia, kad nerimauti šiuo laikotarpiu – normalu, tačiau reikia nepamiršti, kad dažniausiai nerimą kelia ne pati situacija, o tai, kaip mes ją vertiname ir ką galvojame.


Nerimas – lengvai perimamas jausmas, bet stenkimės jam nepasiduoti


Regis, kur bepasisuksi – ten kalbos apie augančias būtinų prekių ar paslaugų kainas, tad visiškai natūralu, kad imamas jausti didesnis ar mažesnis nerimas. Anot psichologės, visuomenėje vyraujančių išgyvenimų šiuo metu galima pastebėti pačių įvairiausių: „Kuo daugiau žmogus galvoja apie ateitį ir mano, kad gali nutikti kažkas negero, tuo stipresnį nerimą jaučia. Gali kilti ir kiti jausmai, tokie kaip baimė, pyktis, liūdesys ar bejėgiškumas.“

REKLAMA


Tokias emocijas dar labiau gilina nauji įpročiai, kuriems ne visi pasiruošę ar noriai nusiteikę – kur kas atsakingesnis elgesys su pinigais, išlaidų planavimas, nebūtinų prekių ar pramogų atsisakymas.


„Pokyčiai, ypač nemalonūs, gali sukelti baimę ir nesaugumą, tačiau gyvenime jie neišvengiami. Jei pokyčiams priešinamės, jų nepriimame, tai sukelia daug nemalonių išgyvenimų ir tik dar labiau apsunkina situaciją. Todėl turime stengtis pripažinti realybę tokią, kokia ji šiuo metu yra ir pagalvoti, ką galime padaryti čia ir dabar, kad jaustumėmės geriau“, – sako R. Diržienė.


Dauguma teigia, kad ekonomiškai neramiais laikais saugumo suteikia santaupos. Ir visgi, ne visiems ir ne visuomet pavyksta susitaupyti, tad kaip jaustis ramiai ir užtikrintai, jei banko sąskaitoje matomas vaizdas nedžiugina? Psichologė sako, kad labai svarbu stengtis savęs dėl to nekritikuoti, nekaltinti ir negąsdinti, nes tai nepadeda.

REKLAMA


„Jei kažkas einasi ne taip, kaip norėtųsi ar tikimasi, pabandykime atsigręžti į save su atjauta ir gerumu. Paklauskime savęs: ką galėčiau padaryti, kad mano situacija bent šiek tiek pagerėtų ir jausčiausi ramiau? Ir pradėkime nuo mažų žingsnelių, pvz., kas kartą apsipirkdami atsisakykime nelabai reikalingo pirkinio, be kurio tikrai galime išsiversti. Pradėkime taupyti po visai nedidelę sumą ir paverskime tai įpročiu“, – sako R. Diržienė.


Neramiais laikais saugumo suteikia rutina


Yra daug praktikų, padedančių reguliuoti nemalonias emocijas ir didinti psichologinį atsparumą. Anot R. Diržienės, visi mes skirtingi, todėl verta bandyti įvairias praktikas ir išsirinkti tas, kurios mus veikia geriausiai: „Prisiminkime, kad nerimą dažniausiai sukelia ne situacija, kurioje atsidūrėme, o tai, ką toje situacijoje galvojame. Mūsų mintys sukelia emocijas, o mintys ir emocijos nulemia elgesį. Jei galvosime apie ateitį ir kursime katastrofinius scenarijus, nerimo neišvengsime. Todėl paklauskime savęs, ar toks mąstymas mums padeda jaustis ir veikti gerai, o gal visgi trukdo? Galbūt verta stengtis kuo daugiau būti dabartyje ir galvoti apie tai, ką galima padaryti čia ir dabar?“


Psichologė pataria, kad neramiais laikais mums svarbus kontrolės jausmas. O jį stiprina kasdienė rutina, nuo kurios kartais kaip tyčia norime bėgti.


„Mums labai reikalinga rutina – ėjimas į darbą, įsipareigojimų vykdymas, rūpinimasis šeima ir artimaisiais, įprastos veiklos. Taip pat svarbu pasirūpinti savo baziniais poreikiais – išsimiegoti, sveikai maitintis. Mažinti nerimą labai padeda sportas, fizinis aktyvumas, pasivaikščiojimai gryname ore, buvimas gamtoje, bendravimas su artimais, mylimais žmonėmis“, – pataria specialistė, kviečianti nevengti ir su artimaisiais kalbėti apie šiuo metu išgyvenamus jausmas, neslopinti jų savyje.



Jaustis geriau padeda:


⦁ Rutinos, režimo turėjimas
⦁ Kokybiškas miegas, sveika mityba
⦁ Fizinis aktyvumas
⦁ Sąmoningumo praktikavimas (savo minčių, emocijų, kūno pojūčių ir elgesio stebėjimas), buvimas čia ir dabar
⦁ Mindfulness praktikos
⦁ Kvėpavimo pratimai
⦁ Mokymasis atsipalaiduoti (įvairūs relaksacijos pratimai, masažai, karšta vonia)
⦁ Malonios arba meistriškumo jausmą suteikiančios veiklos
⦁ Dėkingumo praktikavimas (galima kas vakarą prisiminti tris gerus dalykus (tai gali būti ir visai maži dalykai, tokie kaip skanios kavos puodelis), nutikusius tą dieną ir už juos padėkoti)
⦁ Bendrystė su kitais žmonėmis, apsikabinimai
⦁ Geranoriškumas, atjauta sau ir kitiems


Visi šie dalykai, anot R. Diržienės, stiprina mus ir padeda prisitaikyti prie kintančių gyvenimo sąlygų. Bet tik tuomet, jeigu juos darome.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 48 (2022)

    Savaitė - Nr.: 48 (2022)