„Noriu dirbti“: ar vilkiko vairuotojas – tik „vairas su dokumentais“, o slaugos namai – paskutinė stotelė?

„Noriu dirbti“: ar vilkiko vairuotojas – tik „vairas su dokumentais“, o slaugos namai – paskutinė stotelė?


Ar tikrai tolimųjų reisų vairuotojų darbas purvinas, monotoniškas ir be rūpesčio žmogumi? O slaugos namai – slogūs, liūdni ir be gyvybės? Naujausioje laidos „Noriu dirbti“ serijoje griaunami du jautrūs ir visuomenėje gajūs mitai – apie gyvenimą kelyje ir apie orią senatvę.


Partnerių turinys


Ilgųjų reisų vairuotojas: daugiau nei tik vairas

Laidoje primenama, kad šiuolaikinis vilkikas – tai ne tik variklis ir ratai. Tai technologijų kupina sistema, kurią valdo atsakingas specialistas, privalantis išmanyti ne tik vairavimą, bet ir darbo bei poilsio režimus, skirtingų šalių reglamentus, saugumo reikalavimus.


Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas pabrėžia, kad stereotipas apie „tepaluotas rankas“ seniai neatitinka realybės.


„Vairuotojas šiandien valdo visą technologinę ekosistemą. Tai vidutinės kvalifikacijos specialistas, kuris turi išmanyti reguliacinę aplinką, 27 Europos Sąjungos šalių reikalavimus ir prisiima didžiulę atsakomybę už brangią techniką bei krovinį“, – sako jis.


Patys vairuotojai atvirai kalba apie kasdienybę. Daugiau nei dešimtmetį kelyje dirbantis Rimantas Bernotas pripažįsta, kad didžiausias iššūkis – ilgesys šeimai.

REKLAMA


„Po dviejų mėnesių grįžti namo – širdį suspaudžia. Bet pabūni mėnesį ir vėl norisi kelio, judesio, sprendimų. Tas gyvenimas kelyje turi savo žavesio“, – pasakoja jis.


Finansinė motyvacija taip pat akivaizdi. Pasak P. Drižo, tarptautinių reisų vairuotojų atlygis dažniausiai prasideda nuo 2 tūkst. eurų į rankas ir, priklausomai nuo maršrutų bei krovinio, gali siekti iki 4,5 tūkst. eurų.


Šiuolaikinės darbo sąlygos taip pat paneigia mitus apie nehigienišką ar nepatogų gyvenimą. Nauji vilkikai turi komfortiškas miegamąsias vietas, autonominį šildymą, kondicionavimą, interneto ryšį. Vairuotojai gali palaikyti nuolatinį ryšį su šeima ir naudotis specialiomis poilsio aikštelėmis.


Vis dėlto iššūkių išlieka – ypač infrastruktūros srityje. Europoje trūksta saugių parkavimo vietų, todėl daliai vairuotojų sudėtinga rasti vietą privalomam poilsiui. Tačiau kasdienio darbo prasme dauguma kalbintų specialistų pripažįsta: mitas apie „purviną ir beviltišką“ profesiją šiandien nebeatitinka tikrovės.

REKLAMA


Verdiktas – mitas paneigtas.


Slaugos namai: liūdna pabaiga ar nauja gyvenimo kokybė?

Antroje laidos dalyje nagrinėjamas itin jautrus klausimas – ar slaugos namai iš tiesų yra atskirties ir liūdesio vieta?


Laidos kūrėjai lankosi Trakuose įsikūrusiuose slaugos namuose „Addere Care“, kurių komanda siekia keisti nusistovėjusią slaugos kultūrą Lietuvoje.


Rinkodaros ir komunikacijos vadovė Alina Kemežienė sako, kad pagrindinis tikslas – sugrąžinti žmogiškumą ir prasmę.


„Norime, kad čia dirbtų žmonės, turintys ne tik kompetencijų, bet ir aukštą emocinę brandą. Slauga – tai ne tik higiena ar procedūros. Tai draugystė, pokalbis, buvimas šalia“, – teigia ji.


Slaugos namuose vyksta dailės terapija, bendruomeninės veiklos, gyventojai dalyvauja kūrybiniuose užsiėmimuose. Čia net įrengta simbolinė „autobuso stotelė“ – sprendimas žmonėms, kurie ilgisi namų ir nori „važiuoti“. Laukimo ritualas padeda nusiraminti ir sumažina nerimą.


„Labai dažnai vaikai nori vienviečio kambario savo tėvams, o patys seneliai sako: ‘Aš namuose visą laiką viena, čia noriu bendrauti’,“ – pasakoja A. Kemežienė.


Pasak jos, į slaugos sritį vis dažniau ateina aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, ieškantys ne tik darbo, bet ir prasmės.


„Kartais pagaunu save galvojant – nejaugi už tokį prasmingą darbą dar ir moka? Kai jauti, kad tavo diena nenueina veltui, atsiranda vidinis džiaugsmas“, – sako ji.



Slaugos namai planuoja plėtrą ir netrukus atvers duris Vilniuje. Čia laukiami tiek patyrę specialistai, tiek žmonės, kurie dar tik svarsto apie prasmingą karjerą rūpesčio srityje.


Laidos kūrėjai akcentuoja: kaltės jausmas, kad artimąjį patikėjai profesionalams, dažnai nepagrįstas. Kartais būtent bendruomenė, veikla ir nuolatinė priežiūra suteikia didesnę gyvenimo kokybę nei vienatvė namuose.


Verdiktas – mitas paneigtas.


Laida „Noriu dirbti“ ir toliau kviečia pažvelgti į profesijas be stereotipų – iš arti, per tikrų žmonių istorijas. Kartais pakanka vieno atviro pokalbio, kad nusistovėję įsitikinimai subyrėtų. Laidą žiūrėkite lrytas.lt portale.

Išklausyti garso formatu






  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 16 (2026)

    Savaitė - Nr.: 16 (2026)