„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Noriu dirbti“ bus kalbama apie orią senatvę. Griausime mitą, jog senyvo amžiaus žmonėmis gali pasirūpinti tik globos namai. Iš tikrųjų, ar gali būti ori senatvė, kai į jūsų namus ateina draugas, socialinis darbuotojas?

Partnerių turinys

Slauga namuose turi senas šaknis. Kadaise viskas buvo paprasta: žmogus sensta, o šeima globoja. Vaikai paduoda vandens, žmona paruošia žolelių arbatą, o senelis, atsirėmęs į durų staktą, dar papasakoja istoriją apie jaunystę.

Tačiau laikai pasikeitė. Gyvenimas ėmė suktis greičiau, šeimos susitraukė, o globa persikėlė į globos namus ir ligonines. Ten slauga tapo profesija – išmatuota, aprašyta, reglamentuota.

Ir vis dėlto žmonės ilgisi to artumo, kuris kadaise buvo savaime suprantamas. Taip atsirado slauga namuose – modernus, bet kartu labai senas būdas rūpintis žmogumi ten, kur jis jaučiasi saugiausiai.

Čia šalia atsiranda ir socialinis darbuotojas – tylus gyvenimo organizatorius. Jis mato ne tik ligą, bet ir visą žmogaus pasaulį: padeda susitvarkyti dokumentus, suranda reikiamas paslaugas, pasirūpina transportu, maistu, reabilitacija, ramina šeimą, kuri kartais pavargsta labiau nei pats ligonis. Tai – tas žmogus, kuris sujungia mediciną ir kasdienybę į vieną aiškų, tvarkingą kelią. Tai – sugrįžimas prie senos tradicijos, tik šį kartą praturtintos žiniomis, empatija ir profesionalumu. Tai yra priežiūra, kuri leidžia žmogui senėti ten, kur kiekvienas daiktas primena jo gyvenimo istoriją – savo namuose.

Viešosios įstaigos Socialinių inovacijų ir mokslo centras vadovas Mantas Jurgelaitis pasakos, jog centro darbuotojai rūpinasi ne tik žmonių fiziniais poreikiais.

„Jų tikslas yra suteikti šiltą, empatišką globą, kad kiekvienas žmogus jaustųsi vertinamas, saugus ir mylimas, tarsi būtų šeimos narys. Tai profesionali pagalba, kuri leidžia žmonėms gyventi savo namuose bei jaustis globojamiems ir saugiems“, - tikins Mantas.

Vis dėlto visuomenėje vis dar girdimas mitas, jog jeigu artimasis žmogus negeba pasirūpinti senjoru, tai jau kažkas su tuo nėra gerai. Tačiau M. Jurgelaitis tai paneigs.

„Jie stengiasi kuo daugiau padėti ir leisti artimiesiems pailsėti“, - sakys jis.

Viešoji socialinių inovacijų ir mokslo centro socialinė darbuotoja Diana Stalioraitė sakys, kad visi norime savo artimiesiems geriausio, tačiau ne visada galime visą dieną būti namuose, skirti tiek priežiūros, kiek jiems reikia, ar užtikrinti nuolatinį saugumą.

„Patikėti tėvus profesionaliai globai – tai ne atsisakymas, o rūpestis. Tai – sprendimas, kuris leidžia jiems gauti tinkamą dėmesį, medicininę priežiūrą, bendravimą ir kasdienę pagalbą“, - pabrėš Diana.

Darbuotojai su senjorais užsiima įvairiomis veiklomis – ir eilėraščius paskaito, ir dainas padainuoja kartu, ir į lauką pasivaikščioti išeina, ir į kavinę nueina.

„Tai tikrai mes tą visavertį gyvenimą žmogaus pripildome to džiaugsmo, laimės, užimtumo“, - tęs D. Stalioraitė.

O kitoje laidos dalyje aptarsime, kaip atrodo darbuotojų, dirbančių su žmonėmis, turinčiais negalią, diena.

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra „Anta“ yra valstybės institucija, kuri rūpinasi, kad žmonės, turintys negalią, galėtų gyventi oriai, savarankiškai ir lygiosiomis galimybėmis. Vis tik pirmą kartą išgirdus apie galimą negalią, gali apimti įvairūs jausmai: pasimetimas, nerimas ir paprastas klausimas: „Nuo ko pradėti?“

Bus teigiama, jog žmogus, norintis nusistatyti savo negalios lygį arba vaikučiui nustatyti neįgalumą, turi pradžioje kreiptis į savo šeimos gydytoją. Daugiau apie tai – „Noriu dirbti“.

Laidoje „Noriu dirbti“ laužomi mitai apie įvairias profesijas. Čia skamba darbdavių ir ekspertų įžvalgos, dalijamasi realiomis istorijomis bei nauju požiūriu į darbą. Žiūrovai išgirsta, su kokiais iššūkiais susiduria įvairių sričių darbuotojai ir kokias galimybes atveria jų kasdienybė. Sugriovus neteisingus įsitikinimus, galbūt ir jūs atrasite savo būsimą profesinį kelią.

Laidą „Noriu dirbti“ žiūrėkite portale www.lietuvosryto.tv.