„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Noriu dirbti“ toliau griausime mitus apie profesijas. Šįkart – apie socialinius darbuotojus ir globėjus. Ar tikrai negalima išgelbėti visų pasaulio vaikų? Ką iš tiesų reiškia būti tuo žmogumi, kuris kasdien stovi šalia vaikų, patyrusių skaudžiausias gyvenimo patirtis?

Partnerių turinys

Vaikų globa – tai viena jautriausių ir kartu atsakingiausių sričių mūsų visuomenėje. Lietuvoje vis dar yra šimtai vaikų, kurie neteko tėvų globos ir laukia namų, kuriuose jaustųsi saugūs ir mylimi.

Nors per pastaruosius metus visuomenės požiūris į globą keičiasi, o vis daugiau šeimų ryžtasi priimti vaikus, specialistai pabrėžia, kad šis kelias toli gražu nėra lengvas. Globėjai susiduria su emociniais, psichologiniais bei socialiniais iššūkiais, todėl labai svarbu kalbėti apie tai, ką iš tiesų reiškia tapti vaiko atrama ir kaip atrodo kasdienybė tų, kurie keičia gyvenimus tyliai – be didelių antraščių.

Štai organizacijos „SOS vaikų kaimai“ vykdančioji direktorė Rasa Zaidovaitė kiekvieną savo rytą pradeda nuo minties, kad tądien išgelbės bent vieną vaiką. Ši organizacija Lietuvoje jau daugiau nei tris dešimtmečius teikia pagalbą vaikams, netekusiems tėvų globos, ir kuria jiems saugią aplinką augti. Tačiau, anot Rasos, tam, kad priimtum sprendimą globoti vaiką, vien meilės neužtenka.

„Tai – tikriausiai labiausiai traumuoti vaikai šioje žemėje, nes patyrė pačią didžiausią traumą – juos paliko tėvai.

Kartu augant vaikui, didėja ir trauma, vadinasi, jei ateinu tik su meile, galiu užpildyti kažkokias skyles, bet iš tikrųjų reikia labai daug žinių, išmonės, pasirengimo, tiek paties žmogaus, tiek artimųjų rato, kad tas vaikas atsistotų ant kojų“, - laidoje teigs Rasa.

Pasak jos, socialinio darbuotojo ar globėjo kelias – tai ne tik kilni misija, bet ir kasdienis darbas su emocijomis, nusivylimais ir mažomis, bet labai svarbiomis pergalėmis. Globėjas tampa vaiko pasaulio dalimi, jo atramos tašku, todėl turi būti pasirengęs ilgalaikiam procesui, kuriame svarbu ne greiti rezultatai, o nuoseklumas ir kantrybė.

Norint priimti tokį vaiką į savo namus, reikia pereiti keletą fazių. Pavyzdžiui, pasipriešinimo, išbandymo. Be to, negali tiesiog imti ir pasirinkti bet kokio vaiko – organizacija turi tam tikras taisykles.

„Pagal tai, kokie yra įtėviai ir kokių savybių yra vaikas, bandome pažiūrėti, ar ta šeima yra tinkama tam vaikui“, - pridurs „SOS vaikų kaimai“ vykdančioji direktorė. Ji pabrėš, kad toks atsakingas procesas padeda išvengti nesėkmingų atvejų, kai vaikas vėl patiria atstūmimą ar emocinį skausmą.

O kodėl vis dėlto specialistė nepritaria, kad visada geriausia idėja yra globoti vaiką nuo kūdikystės? Atsakymą sužinosite pažiūrėję laidą „Noriu dirbti“. Laidoje taip pat išgirsite jautrių istorijų apie tai, kaip pasitikėjimas ir laikas pamažu keičia vaiko gyvenimą.

Antroje laidos dalyje vedėja Rosita Paulauskaitė lankysis įmonėje „Elcor“ ir sugriaus mitą, kad darbas gamykloje nekūrybiškas ir nuobodus. Čia dirbantys specialistai atskleis, kaip šiuolaikinė gamyba tampa erdve inovacijoms, technologiniams sprendimams ir net saviraiškai.

Laidoje „Noriu dirbti“ laužomi mitai apie įvairias profesijas. Čia skamba darbdavių ir ekspertų įžvalgos, dalijamasi realiomis istorijomis bei nauju požiūriu į darbą. Žiūrovai išgirsta, su kokiais iššūkiais susiduria įvairių sričių darbuotojai ir kokias galimybes atveria jų kasdienybė. Sugriovus neteisingus įsitikinimus, galbūt ir jūs atrasite savo būsimą profesinį kelią.

Laidą „Noriu dirbti“ žiūrėkite portale www.lietuvosryto.tv.