Teisininko pagalba: problemos dėl skirtingų pavardžių, įmonių registracijos peripetijos ir brangios dovanos vaikams

Teisininko pagalba: problemos dėl skirtingų pavardžių, įmonių registracijos peripetijos ir brangios dovanos vaikams


Kas svarbiau – anūkų šiandiena ar griūvantis namas?


Aš ir mano penki vaikai gavome dovanų mano tėviškę (po 1/6). Ten yra 3,17 ha žemės ir pastatų, tarp jų – 40 metų neprižiūrėtas gyvenamasis namas. Tačiau yra trys nepilnamečiai anūkai, ir niekas neišaiškina, kokių dokumentų reikia ir kaip juos gauti, kad galėtume tėviškę padovanoti (visų gera valia) vienam iš sūnų, turinčiam du nepilnamečius vaikus. Žinau, kad dura lex, sed lex („žiaurus įstatymas, bet vis dėlto įstatymas“), tačiau apgriuvęs gyvenamasis namas tokiu ir laikomas.


Jūsų aprašytoje situacijoje yra daug nežinomųjų, todėl aš galiu bandyti spėti, ką jūs turite omenyje sakydama, jog yra trys nepilnamečiai anūkai. Situaciją supratau taip, kad vienas ar keli jūsų vaikai, kurie nori padovanoti jiems priklausančias nekilnojamojo turto dalis, turi nepilnamečių vaikų ir tai yra vienintelis jų nuosavybės teise valdomas gyvenamasis būstas. Jei taip ir yra, tuomet iš tiesų, jeigu jie nori perleisti šį turtą, reikia gauti teismo leidimą sudaryti tokį sandorį. Reikia kreiptis į teismą, kurio veiklos teritorijoje yra deklaruota nepilnamečių anūkų gyvenamoji vieta, ir prašyti tokio leidimo. Teismas, prieš išduodamas leidimą sudaryti perleidimo sandorį, turi įsitikinti, kad toks turto perleidimas nepažeis nepilnamečių anūkų interesų.


Taigi jūsų užduotis – ne tik pateikti įrodymus, kad turto perleidimas nepažeis nepilnamečių anūkų teisių, bet ir įrodyti, kad šio sandorio sudarymas netgi bus jiems naudingas. Visų pirma reikia pateikti įrodymus, kad namas išties yra kritinės būklės ir jame gyventi negalima, jo remontui reikia daug lėšų, kurių tėvai neturi, ir pan. Taip pat nurodykite, kad šiandien šiam namui prižiūrėti ir jo būklei palaikyti reikia skirti papildomų lėšų, kad tai neduoda jokios naudos, lėšos atimamos iš nepilnamečių vaikų, nes jos skiriamos ne anūkų poreikiams tenkinti, o griūvančio namo priežiūrai. Be to, kreipiantis į teismą reikia pateikti namo nuosavybės dokumentus, anūkų gimimo, santuokos liudijimus. Taip pat aš siūlau vykdyti ne dovanojimo sandorį, o turimos dalies pardavimą (nors ir formalų), nes pardavimo sandoris teismui atrodys teisingesnis vaikų atžvilgiu. Todėl kartu su prašymu teismui siūlau pateikti preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį.

REKLAMA


Teisininko pagalba: problemos dėl skirtingų pavardžių, įmonių registracijos peripetijos ir brangios dovanos vaikams


Didžiausia problema – skirtingos brolio ir sesers pavardės


Mirė močiutė, mano kaimynė. Ji buvo ištekėjusi už našlio, užaugino du posūnius, jų neįsivaikino. Savo turtą norėjo palikti vienai iš netikrų anūkių, posūnio dukrai. Tačiau testamento ji nesudarė. Artimiausi kraujo giminaičiai yra mirusio tos močiutės brolio sūnūs. Jie į palikimą nepretenduoja. Tuomet reikia, kad sūnėnas (ar abu) atsisakytų turto anūkių naudai? Kokius dokumentus turi turėti, kad įrodytų savo giminystę? Mirusiosios sūnėnas turi gimimo liudijimą, įrodantį, kad yra mirusiosios brolio sūnus. Tačiau norint įrodyti, kad jo tėvas – mirusiosios brolis, reikėtų abiejų gimimo liudijimų, kuriuose būtų įrašyta ta pati motina? Ar iš viso gali tie galimi paveldėtojai atsisakyti galimo palikimo netikros anūkės (teisiškai svetimo žmogaus) naudai ir kokiais dokumentais turi pagrįsti savo giminystę sūnėnas? Ir ar iš viso apsimoka imtis tų žygių? Mat palikimas – labai nedidelis, jį pardavus, mano manymu, galima gauti iš viso 2 000–3 000 eurų. Juk forminant už kiekvieną palikimo dalį reikės mokėti. Be to, už paveldimą turtą teks mokėti 15 proc. mokestį valstybei. Gal geriau šį turtą tiesiog palikti valstybei?


Kadangi jūsų minima mirusiosios anūkė nėra susijusi su ja jokiais giminystės ryšiais, pagal įstatymą ji neturi teisės priimti palikimo. Kadangi įstatymas jai nenumato teisės į palikimą, galimų giminystės ryšių siejamų įpėdinių palikimo atsisakymas jos naudai nebus prasmingas. Jūsų minima anūkė galėtų priimti palikimą tik tuo atveju, jeigu jai turtą palikėja būtų palikusi testamentu. Taigi, jeigu norima, kad turtas atitektų būtent netikrai anūkei, būtina, kad pirmiausia turtą paveldėtų įpėdiniai pagal įstatymą ir vėliau jį perleistų tai anūkei.


Giminystės įrodymas, žmona, sukels problemų, bet jos – išsprendžiamos. Visų pirma trūkstamus dokumentus reikia pabandyti gauti iš archyvų, o jų ten negavus ir turint tai patvirtinančius dokumentus būtų galima kreiptis į teismą. Jame reikėtų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas yra mirusiosios sūnėnas. Tik turint tokį teismo sprendimą būtų galima kreiptis dėl palikimo priėmimo. Be abejo, visi šie procesai pareikalautų tam tikrų išlaidų. Ar jos viršytų gautiną naudą, sunku pasakyti, mano supratimu, viršyti neturėtų.

REKLAMA


Jūsų žinios apie paveldimo turto mokestį nėra visiškai teisingos. Įstatymo nustatyta, kad mokesčio mokėti nereikia, jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė neviršija 3 000 eurų (Paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 str. 1 d. 3 p.). Jei paveldimo turto apmokestinamoji vertė viršys 3 000 eurų, tuomet, remiantis minėto įstatymo 6 straipsniu, mokestis bus apskaičiuojamas procentais nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės taikant šiuos tarifus: jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 000 eurų – 5 proc., jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė viršija 150 000 eurų – 10 proc.


Teisininko pagalba: problemos dėl skirtingų pavardžių, įmonių registracijos peripetijos ir brangios dovanos vaikams


Įmonės buveinė gali būti registruota įprastame bute


Civiliniame kodekse nerandu atsakymų į kai kuriuos klausimus, gal galėtumėte padėti? Noriu įsteigti įmonę. Neaiškumų kyla dėl buveinės registravimo. Girdėjau, kad registracijos adresą galima įsigyti už vienkartinį mokestį. Ar čia slypi kokios nors grėsmės? Ar registracijos adresas gali sutapti su pašte išsinuomotos pašto dėžutės? Kuo rizikuoja žmogus, sutikdamas uždarąją akcinę bendrovę (UAB) įsteigti savo bute? Kokie būtų suvaržymai parduodant butą? Kas bus, jei įmonės veikla bus nesėkminga? Jeigu UAB bankrutuos, jos skolos nebus susietos su butu? Gal steigiant įmonę užtenka tik pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą?


Jūsų nuogirdos apie buveinės registracijos adreso suteikimą už tam tikrą mokestį yra teisingos. Tuo užsiima tam tikros bendrovės. Tačiau jos suteikia tik registracijos adresą, bet nieko daugiau negarantuoja: jos neįsipareigoja jums perduoti tuo adresu siunčiamų dokumentų ir pan. Tokiu atveju jūs rizikuojate praleisti tam tikrą jums svarbią informaciją, siunčiamą paštu buveinės registracijos adresu. Jokiais būdais buveinės registracijos adresas negali būti pašte išnuomotos pašto dėžutės adresas.


Iš esmės asmuo, sutikdamas registruoti įmonės buveinę jam priklausančiame bute, niekuo nerizikuoja. Vienintelis nepatogumas, kuris gali kilti, tas, kad gali dingti šiai įmonei skirta korespondencija. Be to, buto savininkas, nebenorintis, jog įmonės buveinės registracijos adresas sutaptų su jo buto adresu, gali Juridinių asmenų registrui pateikti prašymą, kad įmonės buveinė būtų išregistruota iš jam nuosavybės teise priklausančio turto. Jokių suvaržymų parduodant butą nebūtų, tačiau pirkėjas gali pareikalauti, kad įmonės buveinė būtų išregistruota. Taip pat buto savininkui nekiltų jokių neigiamų padarinių net ir tuomet, jeigu įmonės veikla nebūtų sėkminga.



Panašios naujienos: