Įsisukusi kainų karuselė jau nebesustabdoma?

Įsisukusi kainų karuselė jau nebesustabdoma?


Neseniai „Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė įvardijo situaciją kainų ir algų fronte: „Susidaro užburtas ratas, kai kainas aukštyn veja kylantys atlyginimai, o kelti juos darbdavius verčia augančiomis kainomis nepatenkinti darbuotojai. Šios karuselės pagreitį didina neefektyvumo pleištai darbo rinkoje, politinės minimaliosios mėnesinės algos korekcijos ir tam tikrų maisto produktų infliacija.“


Dar derėtų pridurti, kad mūsų algos ir toliau išlieka vienos mažiausių Europos Sąjungoje, o kainos labai sparčiai vejasi bendrijos vidurkius. Žodžiu, maža mūsų mažos valstybės rinka demonstruoja visus trūkumus, taip skaudžiai kandžiojančius daugumą Lietuvos piliečių.


Maža rinka – nėra rimtos konkurencijos tarp prekybininkų, todėl maistas, drabužiai ir avalynė (sąrašą galima tęsti) yra brangesni nei Vakarų Europoje ar kaimyninėje Lenkijoje. Dėl tos pačios priežasties į Lietuvą neateina rimti investuotojai (kokia stambi gamykla atidaryta pastaruoju metu?), o daugelis mūsų darbdavių temoka minimaliąją algą. Taip tarp šių aštriabriaunių gyvenimo žirklių – mažų atlyginimų ir didelių kainų – pakliūva dauguma dirbančiųjų, juo labiau – pensininkai. Ir kas blogiausia, kad nei politikai, nei ekonomistai, nei pagaliau patys verslininkai nepateikia receptų, kaip gi mums ištrūkti iš šio užburto rato?

REKLAMA


Vidutinis atlyginimas augs sparčiau už infliaciją


Nerijus MAČIULIS, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas:


– Infliacijos priežasčių analizė rodo, kad padėties dramatizuoti nereikėtų. Pirma, padidėjo akcizai. Šiuo metu alkoholio ir tabako kainos yra net 12,2 proc. didesnės nei prieš metus. O alus pabrango net 30 proc. – daugiau, nei „reikalavo“ akcizų kilimas. Visgi alkoholis nėra būtiniausia prekė. Antra, augančios infliacijos priežastis yra išorinės kilmės: tai iš gilaus dugno pakilusi naftos kaina ir dėl to brangęs kuras. Todėl degalų ir tepalų kainos per metus pakilo 6 proc. Trečias svarbus infliacijos šaltinis – brangesnės viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos. Be to, sparčiai brangsta ir daugelis vadinamųjų profesinių paslaugų – šaltkalvių, santechnikų, tinkuotojų, elektrikų, odontologų.


Vis dėlto atrodo, kad infliacija Lietuvoje jau pasiekė piką ir ims mažėti, o kitąmet sieks vidutiniškai 3 proc. Nors prekių brangimą prislopinti turėtų brangstantis euras, darbuotojų stygius ir toliau kels atlyginimus ir daugelio paslaugų kainas. Svarbiausia, kad šiemet ir kitais metais vidutinis darbo užmokestis augs maždaug dukart sparčiau, nei didės vidutinės kainos, todėl daugelio gyventojų perkamoji galia nemažės.

Procesai žmonių galvose – nevaldomi

REKLAMA


Aušra MALDEIKIENĖ, Seimo narė:


– Klausimas, kas išties dabar Lietuvoje skatina infliaciją, yra atviras. Gana agresyvus, ypač bankų ekspertų, aiškinimas, kad infliaciją lemia augančios kainos, manęs neįtikina. Ir ne todėl, kad manyčiau, jog beveik dešimtadaliu didėjantys atlyginimai nedidina spaudimo kainoms: didėjantys mažiausias pajamas gaunančių žmonių atlygiai, nors vis dar gerokai mažesni nei sumos, būtinos normaliam jas gaunančių žmonių gyvenimui, kainas tikrai didina. Dar daugiau kainas augina šešėlis, kad ir kaip vertintum, sudarantis labai nemenką dalį Lietuvos šeimų disponuojamų pajamų.


Vis dėlto pagrindinis infliacijos augimo veiksnys yra didėjantys lūkesčiai, kad infliacija toliau augs. Visur ir visada kainų augimas yra psichologinis fenomenas: didėjančios kainos verslą įtikina, kad augimas nesustos, ir tokie lūkesčiai virsta didesniais skaičiais etiketėse. Ar galima pažaboti šį procesą, atsakyti labai sudėtinga: čia veikia pernelyg daug labai įvairių veiksnių.


Daugelio viltys, kad infliacijos procesus gali sustabdyti politikai, tėra svajonė. Politikų poveikis kainoms galimas tik kuriant atitinkamą institucinę aplinką, tačiau nesuvokdama, kas tai yra, visuomenė niekada tokio užsakymo politikams net nebandė pateikti. Tad bent kol kas nematau jokių priežasčių, kurios galėtų atsukti nemalonią spiralę.


Socialinė praraja didėja


Gintarė SKAISTĖ, Seimo narė:


– Būtiniausių prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje ir Europos Sąjungos senbuvėse beveik susilygino. Tačiau didžiausią nerimą kelia tai, kad per pastaruosius 5 metus penktadalio didžiausias ir penktadalio mažiausias pajamas gaunančių žmonių pajamų skirtumas išaugo nuo 5 iki 7 kartų. Valdžia turėtų imtis neatidėliotinų priemonių pajamų nelygybei sumažinti.



Tad siūlau 7 esminius problemos sprendimo būdus: skatinti investicijas į regionus, mažinti darbo pajamų mokesčius, kurti motyvuojančią dirbti socialinę politiką, pensijų sistemą padaryti tvarią ir užtikrinančią kartų solidarumą, užtikrinti lygias teises į kokybišką švietimą ir sveikatos priežiūrą, padidinti mokesčių ir išmokų progresyvumą, kovoti su šešėliu ir korupcija.


Vyriausybei dėliojant ateinančių metų prioritetus, rengiant planus ir biudžetą, svarbu turėti omenyje ne tik šalies ekonomikos augimo ir konkurencingumo veiksnius. Norint turėti vieną Lietuvą, o ne dvi, būtina suderinti augimą skatinančius veiksnius su daugumos piliečių oraus gyvenimo sąlygomis. Ir šie tikslai neprieštarauja vienas kitam, tiesiog reikėtų padėti į šalį senus stereotipus ir imtis konkrečių veiksmų visos Lietuvos žmonių gerovei didinti.


Kainų augimą lemia daugybė veiksnių


Tadas ŠARAPOVAS, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos studijų programos vadovas:


– Viena iš esminių infliacijos priežasčių – Europos centrinio banko taikoma kiekybinio skatinimo politika. Buvo didinamas pinigų kiekis rinkoje išlaikant mažas palūkanų normas, o tai reikšmingai prisidėjo prie pinigų nuvertėjimo.


Dėl mažų palūkanų pastaruoju metu daugiau skolinasi ir verslas, ir gyventojai. Paskolinti pinigai arba investuojami, arba išleidžiami vartojimui. Investuojant taip pat samdoma darbo jėga, didėja statybos, įvairios įrangos gamybos apimtys. Kapitalo prekių sektoriuose irgi didėja paklausa ir atlyginimai. Ši tendencija tęsis bent tol, kol nepasikeis palūkanų normos.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)