Socialiniai tinklai: kaip jie paveikia bendravimą, sveikatą ir ar gali sukelti priklausomybę?

Socialiniai tinklai: kaip jie paveikia bendravimą, sveikatą ir ar gali sukelti priklausomybę?


Pastaraisiais metais socialiniai tinklai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi: sunku surasti žmogų, kuris visiškai nesinaudotų jais. Jie padeda bendrauti su kitais, sužinoti naujienas ar netgi reikalingi darbui. Tačiau kaip jie mus paveikia? Ar jie kenkia sveikatai? Ar jie gali išvystyti priklausomybę?


Ar socialiniai tinklai padeda tapti geresniais draugais?


Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienas žmogus turi penkias paskyras socialiniuose tinkluose ir juose per dieną praleidžia po maždaug pusantros valandos.


Bet ar socialiniai tinklai padeda mums tapti geresniais draugais? Pagrįstai manoma, kad laikas, kurį skiriame socialiniams tinklams, užgožia mūsų norą bendrauti su žmonėmis realiame pasaulyje. Pasak antropologo Robino Dunbaro, vienu metu žmogus pajėgia susitvarkyti su 150 draugiškų ryšių. Tai yra vadinama Dunbaro skaičiumi, kuris yra paremtas socialinėmis grupėmis, kuriose žmogus evoliucionavo.


Pavyzdžiui, Paskutiniojo teismo knygoje (angl. Domesday Book, red. past.) nurodoma, kad daugelio gyvenviečių gyventojų skaičius neviršydavo 150-ies. Teigiama, kad negalime palaikyti daugiau nei 150 draugiškų ryšių dėl to, jog tik tokį skaičių „palaiko“ smegenys, taip pat didesniam skaičiui tiesiog nepakanka laiko.


Socialiniai tinklai: kaip jie paveikia bendravimą, sveikatą ir ar gali sukelti priklausomybę?


Atsižvelgdamas į atliktus tyrimus, R.Dunbaras daro išvadą, kad socialiniai tinklai nepadeda palaikyti kokybiškesnių ryšių su kitais. Skaičiuojama, kad tiek realiame gyvenime, tiek ir socialiniuose tinkluose žmonės dažniausiai turi labai panašų artimų draugų skaičių.


Ar socialiniai tinklai paveikia sveikatą?


Socialiniai tinklai gali atrodyti kaip smagi platforma bendravimui ir žinių kaupimui, tačiau jie turi ir tamsiąją pusę. 2016-aisiais vaikų linija sulaukė maždaug 12 tūkst. skambučių dėl problemų internete ar užgauliojimų. Tuo tarpu Pitsburgo universitetas JAV ištyrė 1700 jaunesnio amžiaus žmonių, o šis tyrimas parodė, kad kuo daugiau laiko praleidžiama socialiniuose tinkluose, tuo labiau toks žmogus linksta į depresiją.


Kitas tyrimas Didžiojoje Britanijoje, kuriame buvo apklausta 1500 paauglių ar jaunesnio amžiaus žmonių, parodė, kad tokie socialiniai tinklai, kaip „Instagram“ ar „Snapchat“, kurie yra orientuoti į vaizdinį turinį, kenkia jų vartotojams atliekant nerimo ir protinius testus.

REKLAMA


Socialiniai tinklai: kaip jie paveikia bendravimą, sveikatą ir ar gali sukelti priklausomybę?


Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad socialiniai tinklai sukelia psichinės sveikatos sutrikimus – tai gali reikšti, kad nusiminę ar nerimą jaučiantys žmonės yra linkę daugiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose. Iš kitos pusės, socialinės platformos gali būti naudojamos tam, kad būtų skleidžiamos žinios apie psichinę sveikatą bei tam, kad būtų galima lengviau atrasti žmonių, su kuriais būtų galima pasikalbėti apie kylančias asmenines problemas.


Ar socialiniai tinklai sukelia priklausomybę?


2017 metų duomenimis, socialinių tinklų vartotojų laiką galima išskirstyti ir pagal atskirus tinklus. Štai vienoje populiariausių vaizdo platformų „YouTube“ vartotojai vidutiniškai praleidžia po 40 minučių. Tik šiek tiek mažiau laiko – 35 minutės – skiriam „Facebook“, dar 25 minutės - „Snapchat“ tinklams. „Instagram“ platformoje vartotojai vidutiniškai praleidžia po 15 minučių, „Twitter“ - tik po minutę.


Vien socialiniams tinklams per gyvenimą žmogus skiria vidutiniškai 5 metus ir keturis mėnesius. Daugiau laiko yra skiriama tik televizijos žiūrėjimui – 7 metai ir 8 mėnesiai. Socialiniams tinklams skiriamas laikas gerokai lenkia pastangas, kurias įdedame į realų bendravimą. Tam skiriama vos vieneri metai ir trys mėnesiai.


Socialiniai tinklai: kaip jie paveikia bendravimą, sveikatą ir ar gali sukelti priklausomybę?
Socialiniai tinklai: kaip jie paveikia bendravimą, sveikatą ir ar gali sukelti priklausomybę?


Vieniems socialiniai tinklai tampa tik papildomu įrankiu bendrauti su artimaisiais ar draugais, sužinoti informacijos, tačiau kitiems jie gali tapti priklausomybe. Neretai yra sunku suvaldyti interneto platybėse praleidžiamą laiką.


Interneto priklausomybės sutrikimas, dar žinomas kaip problemiškas interneto naudojimas ar kompulsyvus interneto naudojimas, yra unikali, bet plačiai paplitusi problema XXI amžiuje, kuri yra paaiškinama biologiniais impulsais, žinomais jau daugelį šimtmečių. Mūsų smegenys yra pratusios siekti kokio nors atlygio: tai skatindavo mūsų protėvius ieškoti kaloringų saldumynų arba riebaus maisto, taip pat siekti ilgai trunkančių santykių. Būtent tokie dalykai lengvai sukelia priklausomybę.


Socialiniai tinklai: kaip jie paveikia bendravimą, sveikatą ir ar gali sukelti priklausomybę?


Smegenys atlygį gauna tuomet, kai žmogaus organizme išsiskiria dopaminas. Ši cheminė medžiaga priverčia mus jaustis gerai ir skatina šį jausmą atkartoti. Manoma, kad dopaminas išskiriamas ir leidžiant laiką socialiniuose tinkluose.