Ar jau metas statyti paminklą telefonui?

Ar jau metas statyti paminklą telefonui?

Pirmąjį mobilųjį telefoną sukonstravęs amerikiečių inžinierius Martinas Kuperis su savo „Motorola“.


Prieš 141 metą škotų išradėjas Aleksandras Greihamas Belas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) užpatentavo telefoną. Prietaisas, be kurio šiandien milijardai žmonių sunkiai įsivaizduoja savo gyvenimą, per beveik pusantro šimtmečio neatpažįstamai pasikeitė ir ištobulėjo.


Manvydas VITKŪNAS


Nors telefoną užpatentavo A. G. Belas, šio daikto pavadinimas atsirado gerokai anksčiau. Sukurti aparatą, kuriuo per atstumą būtų galima perduoti garsą, XIX a. viduryje bandė ne vienas mokslininkas. 1854 m. prancūzas Šarlis Bursolis parengė telefono siųstuvo ir imtuvo projektą, tačiau jis taip ir liko popieriuje.


Labai arti tikrojo telefono išradimo atsidūrė vokiečių išradėjas Johanas Filipas Reisas (1834–1874). Anksti netekęs tėvų, pagal išgales palaikomas globėjų, šis mokslui gabus vyras sunkiai skynėsi kelią į akademinį pripažinimą. Neturėdamas lėšų, dirbdamas paprastu mokytoju, J. F. Reisas daug konstravo, taip pat ėmėsi fizikinių tyrimų. Deja, jo straipsnis apie elektros energijos sklaidą, parengtas moksliniam žurnalui, buvo negailestingai atmestas. Taip pat buvo atsisakyta publikuoti pranešimą apie J. F. Reiso sukonstruotą garso perdavimo aparatą, kurį jis pavadino telefonu.

REKLAMA


Tačiau akademinės visuomenės atstumtas išradėjas nenuleido rankų, demonstravo savo sukurtą aparatą inžinieriams, plačiajai visuomenei, ėmėsi kitų tyrimų ir projektų. Veikiausiai J. F. Reisas būtų ir toliau tobulinęs savo išrastą telefono aparatą, tačiau sunki plaučių liga nutraukė vos 40 metų sulaukusio išradėjo gyvenimo kelią.


Kartais teigiama, kad tikruoju telefono išradėju reikia laikyti ne juo bene visuotinai pripažįstamą A. G. Belą, o italą Antonijų Meučį (1808–1889), elektrą naudojusį medicininiais tikslais. Jis atsitiktinai suprato, jog oro virpesius galima paversti elektros virpesiais. Savo atradimo pagrindu sukonstruotą aparatą, pavadintą telektrofonu, A. Meučis bandė patentuoti, tačiau buvo apgautas įmonės, su kuria bendradarbiavo. Išradėjas mirė skurde, prieš tai dar spėjęs išgirsti apie telefono išradėju pripažinto A. G. Belo šlovę.


Ar jau metas statyti paminklą telefonui?

Pasaulinę telefono išradėjo šlovę pelnęs A. G. Belas senatvėje užsiėmė avininkyste.


Vedė savo mokinę


Pasaulinę telefono išradėjo šlovę pelnęs A. G. Belas gimė 1847 m. Edinburge (Škotijoje). Emigravęs į JAV, dirbo Bostone kurčnebylių mokytoju ir šiam darbui buvo atsidavęs visa širdimi. A. G. Belas daug galvojo, koks aparatas galėtų padėti kurtiesiems jei ne atgauti klausą, tai bent jau padaryti artikuliaciją akivaizdesnę. Taip 1874 m. ir A. G. Belui kilo A. Meučį jau aplankiusi idėja, kad oro virpesius galima paversti elektros virpesiais ir tai padaryti galima „muzikiniu telegrafu“.


A. G. Belas turėjo gerų idėjų, bet gana nedaug išmanė apie fiziką ir mechaniką. Todėl į kompanionus pasikvietė mechaniką Tomą Votsoną ir su juo dirbo namuose Bostone. A. G. Belas savo eksperimentams gavo finansinę paramą iš mylimiausios kurčnebylių mokyklos mokinės Meibl Habard tėvo. Simpatija tarp mokytojo ir mergaitės užsimezgė, kai Meibl buvo penkiolika. Vos sulaukusi aštuoniolikos, mergina už jo ištekėjo. Pora susilaukė keturių vaikų (du sūnūs mirė maži, dvi dukterys užaugo), kartu nugyveno 48 metus.

REKLAMA


Pagalbos skambutis


Aparatas buvo konstruojamas gana įdomiai: A. G. Belas sėdėjo palėpėje užsidėjęs ausines, o T. Votsonas – rūsyje, kur buvo įrengta nedidelė laboratorija, labiau primenanti dirbtuves. Staiga įvykus trumpajam jungimui, prieš magnetą vibruojanti spyruoklė išskyrė stiprią elektros srovę. Ausinėse pasigirdo garsai, sklindantys laboratorijoje. Taip A. G. Belas suprato, kad magnetas ir diafragma turi būti itin arti vienas kito.


Netrukus A. G. Belas pateikė paraišką gauti patentą, o pats su bičiuliu tęsė eksperimentus. Atsitiktinai išliejęs ant kelnių rūgštį, A. G. Belas šūktelėjo: „Votsonai, ateikite, man reikia jūsų pagalbos!“ Įdomiausia, kad T. Votsonas išgirdo bičiulio frazę telefonu! Tai buvo pirmasis pagalbos skambutis.


Ar jau metas statyti paminklą telefonui?

Tikruoju telefono išradėju gali būti laikomas ir italas Antonijus Meučis.


Imperatoriaus reklama


A. G. Belo telefono, kaip ir daugelio kitų revoliucinių išradimų, kelias į plačiąją rinką buvo nelengvas. Iš pradžių daug kas laikė A. G. Belą ir T. Votsoną kone bepročiais. Pamanykite – kažkokie keistuoliai bando įtikinti aplinkinius, kad balsas gali būti perduodamas laidais!


1876 m. Filadelfijoje (JAV) buvo surengta didžiulė pramonės paroda, kurioje A. G. Belas kartu su savo kompanionu pristatė telefoną. Publika skeptiškai žiūrėjo į naują įrenginį, tačiau didžiulę reklamą išradėjams padarė pats Brazilijos imperatorius Petras II – su juo A. G. Belas jau anksčiau buvo bendravęs. Kai imperatorius priėjo prie A. G. Belo stendo, išradėjas labai mandagiai pasiūlė jam pridėti prie ausies ragelį. „Dieve, šitas daiktas kalba!“ – sušuko nustebęs imperatorius. Kaip manote, kieno balsą jis išgirdo ragelyje? Teisingai, T. Votsono! Po to, kai telefonu taip susidomėjo pats imperatorius, prie A. G. Belo stendo susirinko smalsuolių minia. Atėjo telefono šlovės metas.

Laidojimo biuras


1878-ųjų pradžioje Niu Heiveno mieste pradėjo veikti pirmoji telefonų stotis, paslaugas teikusi 21 abonentui. Klientui pakakdavo pakelti ragelį, ir atsiliepdavo operatorė. Ji kliento pageidavimu sujungdavo skambinantįjį su kitu abonentu. Greitai tokia telefono ryšio sistema pradėta naudoti įvairiuose miestuose.



Naujas žingsnis telefonijos srityje – automatinio komutatoriaus išradimas – siejamas su... laidojimo paslaugomis. Pasakojama tokia istorija: Kanzas Sičio mieste (JAV) veikė keli laidojimo paslaugų biurai. Vieno iš jų savininkas Almonas Stroudžeris pastebėjo, kad klientai dažniausiai telefonu susisiekia ne su juo, o su vienu iš konkurentų, ir netgi išsiaiškino, kodėl.


Pasirodo, kad konkuruojančios įmonės vadovas artimai bendravo su telefonų stoties operatore. Kai abonentai skambindavo į stotį ir prašydavo juos sujungti su laidojimo paslaugų biuru, ji, savaime suprantama, sujungdavo su savo bičiuliu, o ne jo konkurentais. A. Stroudžeris galėjo bandyti paveikti telefonų stoties darbą, kaip nors nušalinti nuo darbo telefonininkę. Tačiau jis pakeitė visą sistemą ir išrado automatinį komutatorių. Pirmasis toks įrenginys pradėjo veikti 1892 m. Panašiu laiku ėmė veikti monetiniai taksofonai, taip pat buvo užpatentuotas telefonas su sukamuoju disku.


Ar jau metas statyti paminklą telefonui?

Telefonų stotyse operatorėmis dažniausiai dirbdavo moterys.

Užsiėmė avininkyste


Telefonija judėjo pirmyn septynmyliais žingsniais. Tačiau telefono išradėjas A. G. Belas, uždirbęs nemažai pinigų iš savo įrenginio, į šiuos procesus vis dažniau žvelgė iš šalies. 1896 m. įkūręs koncerną „Bell Telephone Company“, o 1915-aisiais pademonstravęs telefono veikimą visoje Šiaurės Amerikoje ir paskambinęs iš Niujorko į San Fransiską, ilgainiui jis nutolo nuo telefonijos reikalų. A. G. Belas apsigyveno Kanadoje ir užsiėmė avininkyste. Prieš mirtį 1922 m. jis pusiau rimtai, pusiau juokais sakė: „Jei aš būčiau buvęs fiziku, man niekada nebūtų pavykę išrasti telefono. Atvirai kalbant, iki šiol nesuprantu, kaip tai įmanoma – kad viename laido gale kalbėtų, o kitame – girdėtų.“


Kai A. G. Belas mirė, per jo laidotuves, leidžiant karstą į duobę, vienai minutei buvo nutrauktas telefono ryšys, kadaise užgimęs tarp A. G. Belo namų Bostone rūsio ir palėpės, o tuomet Šiaurės Amerikoje jau jungęs 13 mln. abonentų.


Europoje telefonija sparčiausiai plito Vokietijoje, taip pat Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje. Ilgainiui kliūtis telefono ryšiui nebuvo ir jūra. 1891 m. buvo nutiesta telefono linija tarp Paryžiaus ir Londono, o 1927 m. pradėjo veikti transatlantinė telefono linija Niujorkas–Londonas.


Ar jau metas statyti paminklą telefonui?

Kai kurie seniausi mobilieji telefonai priminė lagaminėlius.

Suskambo Rietave


Lietuvoje telefonijos plėtra prasidėjo kunigaikščiams Oginskiams priklausiusiame Rietavo dvare. 1882 m. buvo įrengta telefono linija Rietavas–Plungė. Po metų telefonų stotis, teikusi paslaugas 23 abonentams, ėmė veikti Klaipėdoje.


Lygiai prieš 120 metų, 1896 m. kovo 13 d., Vilniuje darbą pradėjusi telefonų stotis turėjo 150 abonentų, o 1904-aisiais Kaune įrengta stotis – 110 abonentų. Taip pat dar iki Pirmojo pasaulinio karo buvo nutiestos kai kurios tarpmiestinės telefono linijos.


Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, telefonijos plėtra vyko dar sparčiau. 1923 m. Kaune įrengta centrinė telefonų stotis paslaugas teikė jau 5 250 abonentų (1936 m. – 8 200), telefono laidai jungė Kauną su visais apskričių centrais. 1937-aisiais visoje Lietuvoje (be Vilniaus krašto, okupuoto Lenkijos) veikė 508 telefonų stotys.


1992 m. mūsų šalyje atsirado tuomet dar beprotiškai brangus mobilusis ryšys (iš pradžių – tik didžiuosiuose miestuose). Šią paslaugą teikė įmonė „Comliet“. Tais metais visoje šalyje ja naudojosi 300 vartotojų. Mobilieji telefonai dažniausiai priminė nedidelius lagaminėlius. Ilgainiui mobiliojo ryšio aparatai sparčiai tobulėjo, ryšio paslaugos pigo, rinkoje atsirado naujų operatorių.

REKLAMA


Beje, pirmasis bandomasis skambutis mobiliuoju telefonu atliktas dar 1973-iaisiais. Amerikiečių instruktorius Martinas Kuperis testavo koncerno „Motorola“ pagamintą telefoną. Šis aparatas svėrė 1,15 kg. Prekyboje pirmieji mobilieji telefonai pasirodė 1983 m., jų kaina siekė 3 tūkst. JAV dolerių.


Ar jau metas statyti paminklą telefonui?

Ortodoksiškų pažiūrų judėjai Izraelyje mielai renkasi košerinius telefonus.


Rodo, kur yra Meka


Dabar telefonų įvairovė – labai didelė. Įdomu, kad telefonai gali būti išskirtiniai ne tik savo techninėmis charakteristikomis. Štai judėjai gali naudotis košeriniais telefonais. Kuo jie skiriasi nuo įprastų? Tokiuose telefonuose blokuojamas interneto ryšys, jais negalima rašyti trumpųjų žinučių, fotografuoti, o pokalbiai žydams šventą dieną – šeštadienį – apmokestinami kur kas didesniu tarifu, mat taip skatinama tikinčiuosius neužsiimti pašaliniais reikalais. Tačiau kitomis dienomis, taip pat skambinant „draugų rate“ (dažniausiai jungiančiame tokius pat ortodoksiškų pažiūrų tikinčiuosius), pokalbiai dažniausiai būna pigesni, nei įprasta. Košerine telefonija užsiima dauguma Izraelio mobiliojo ryšio operatorių.


Savitų funkcijų, susijusių su religija, gali turėti ir kitų konfesijų išpažinėjų mobilieji telefonai. Pavyzdžiui, musulmonams siūloma speciali į išmaniuosius telefonus diegiama programa, telefono ekrane rodanti kryptį, kur yra musulmonų šventasis miestas – Meka. Į jį tikintieji turi būti atsigręžę maldos metu.


Parengta pagal žurnalą "Savaitė"







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 05 (2023)

    Savaitė - Nr.: 05 (2023)