Manvydas VITKŪNAS

Amerikiečių erdvėlaivio „Apollo 11“ skrydis 1969 m. liepos 16–24 d. tapo vienu ryškiausių kosmoso erdvių pažinimo puslapių. Jis vainikavo daug metų žmonijos dėtas pastangas pažinti dangaus kūnus, esančius už mūsų planetos ribų. Tai taip pat tapo svarbiu Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Sovietų Sąjungos „kosminių varžybų“ momentu: rusų kosmonautas Jurijus Gagarinas 1961 m. balandžio 12 d. pirmasis iš žmonijos pakilo į kosmoso erdves ir apskriejo Žemę, o kitu esminiu žingsniu kosmoso tyrimuose turėjo tapti žmogaus išsilaipinimas Mėnulyje, ir čia lenktynes laimėjo amerikiečiai.

Pažadas šeimai

JAV kosmoso tyrimų agentūra NASA dėjo labai daug jėgų, kad šis skrydis įvyktų. Šalies prezidentas Džonas Kenedis 1961 m. teigė svajojąs, kad jo šalies astronautai pirmieji išsilaipins Mėnulyje dar septintajame dešimtmetyje. Ir šį tikslą pavyko pasiekti, sėkmingai vykdant didžiulę mokslinę ir techninę programą.

Erdvėlaivio „Apollo 11“ įgula (ją sudarė trys žmonės) galėjo būti įvairių sudėčių. Realiausias kandidatas tapti pirmuoju astronautu, išsilaipinusiu Mėnulyje, buvo aviatorius ir karo akademijos docentas Frankas Bormanas, jau du kartus kaip erdvėlaivio įgulos vadas pabuvojęs kosmose. Tačiau 1969 m. sausio 9 d. jis spaudos konferencijoje pasakė, kad daugiau neskris į kosmosą, nes taip pažadėjo savo žmonai ir vaikams. Tą pačią dieną skristi į Mėnulį rengiamos erdvėlaivio „Apollo 11“ įgulos vadu buvo paskirtas 39-erių karo lakūnas, Korėjos karo veteranas Nilas Armstrongas (1930–2012). 1966-aisiais jis jau skrido į kosmosą kaip erdvėlaivio „Gemini 8“ vadas ir atliko pirmąjį istorijoje dviejų erdvėlaivių sujungimą, valdomą rankiniu būdu.

„Apollo 11“ komandinio modulio pilotu buvo paskirtas karo lakūnas Maikas Kolinzas (g. 1930), 1966 m. tapęs pirmuoju žmogumi, kuris du kartus iš erdvėlaivio išėjo į atvirą kosminę erdvę. Trečiasis įgulos narys ir Mėnulio modulio pilotas buvo Edvinas Oldrinas (g. 1930) – dar vienas JAV karo lakūnas, taip pat Korėjos karo veteranas, 1966-aisiais pakilęs į kosmosą aparatu „Gemini 12“. Pasirengimas skrydžiui buvo labai intensyvus. Kai astronautai gavo kvietimą papietauti su prezidentu, jie atsisakė argumentuodami, jog viena diena, „išimta“ iš astronautų rengimosi laikas, gali atidėti istorinį skrydį į Mėnulį visam mėnesiui.

Mišios Mėnulyje

Nusileidimo Mėnulyje vieta ir laikas buvo tiksliai apskaičiuoti. Ieškota vietos, kurios paviršius būtų kuo lygesnis, ir laiko, kai saulė pakankamai apšviečia Mėnulio paviršių, bet nebūna pernelyg karšta, o dėl šviesos kritimo kampo šešėliai nėra pernelyg ilgi (buvo svarbu padaryti kokybiškas Žemės palydovo paviršiaus nuotraukas). Numatytos ir atsarginės nusileidimo vietos, jei kas nors imtų vykti ne pagal planą.

Į kosminį laivą buvo paimtos JAV, Jungtinių Tautų, 135 joms priklausančių valstybių, 50 JAV valstijų vėliavos ir vėliavėlės, pašto ženklo „Pirmasis žmogus Mėnulyje“ spausdinimo matrica, pašto spaudas, pirmųjų pasaulyje lėktuvu į orą pakilusių brolių Raitų orlaivio detalė, žuvusių sovietų kosmonautų J. Gagarino ir Vladimiro Komarovo atminimui skirti medaliai ir kiti simbolinę reikšmę turintys daiktai.

Starto išvakarėse aplink Džono F. Kenedžio kosmodromą Kanaveralio kyšulyje, Floridoje, susirinko daugiau kaip pusė milijono žiūrovų, pasiryžusių stebėti istorinį kilimą. Tai įvyko 1969 m. liepos 16 d. 13 val. 32 min. Erdvėlaivio startas buvo tiesiogiai transliuojamas 33 pasaulio šalyse (komunistinės Sovietų Sąjunga ir Kinija atsisakė transliacijos). Pirmąsias tris skrydžio paras erdvėlaivis artėjo prie Mėnulio, įgula nuolatos koregavo skrydžio trajektoriją. Liepos 20 d. Mėnulio modulis (jame buvo du astronautai) atsiskyrė nuo pagrindinio erdvėlaivio (čia liko trečiasis įgulos narys). Modulio nusileidimas Mėnulyje buvo sudėtingas, teko manevruoti tarp kraterių ir didžiulių riedulių, ieškant tinkamos aikštelės. Visgi nusileisti pavyko.

E.Oldrinas, presbiterijonų bažnyčios pastorius ir itin tikintis žmogus, buvo pasiėmęs mažytį kieliką (liturginę taurę), Ostiją, vyno ir aukojo pirmąsias žmonijos istorijoje mišias Mėnulyje. Vėliau astronautai ėmė rengtis žengti Mėnulio paviršiumi. Pirmasis 2 val. 56 min. 15 sek. savo koja Žemės palydovo paviršių palietė ir istorinius žodžius tiesioginiame eteryje ištarė N. Armstrongas. Po 15 minučių iš kabinos ėmė leistis ir E. Oldrinas. Astronautai iškėlė Mėnulyje JAV vėliavą ir vaikščiojo jo paviršiumi pustrečios valandos, nutoldami nuo kosminio aparato iki 60 metrų.

Jie surinko Mėnulio paviršiaus grunto mėginių kolekciją, sumontavo mokslinius prietaisus. Iš Mėnulio astronautai sėkmingai pakilo savo moduliu, prisijungė prie erdvėlaivio, kuriame visą tą laiką buvo M. Kolinzas, ir liepos 24-ąją grįžo į Žemę. Atskyrus nereikalingus elementus, erdvėlaivis nusileido Ramiajame vandenyne, kur įgulos laukė JAV lėktuvnešis ir jame dislokuota gelbėjimo komanda. Amerika sutiko savo astronautus kaip nacionalinius didvyrius. Rugpjūčio 13 d. jie prezidento lėktuvu apskrido tris šalies miestus - Niujorką, Čikagą ir Los Andželą. Astronautus džiūgaudami pasitiko milijonai žmonių.