PMS – (ne)išvengiama moterų dalia

PMS – (ne)išvengiama moterų dalia
Vieną ar kelis priešmenstruacinio sindromo simptomus patiria beveik 85 proc. moterų. O nuo 2 iki 10 proc. moterų šis laikotarpis toks sunkus, jog rimtai sutrikdo jų gyvenimus. Ar įmanoma PMS išgyventi lengviau?


Tyrimai rodo, kad PMS simptomai dažniausiai pasireiškia moterims nuo 25 iki 35 m. Jie prasideda 5–14 dieną iki mėnesinių ir dažniausiai baigiasi joms prasidėjus. Bet kartais vargina ir menstruacijų metu. Daugeliui moterų po gimdymo PMS simptomai sušvelnėja, kai kurioms ir visai išnyksta. Artėjant menopauzei, negalavimai prieš mėnesines taip pat silpnėja.


Žinomas seniai


Į priešmenstruacinį sindromą moterys ir jų gydytojai dėmesį atkreipė dar senovėje. Hipokratas rašė apie šį laikotarpį kaip apie pavojingą, kai moterims gali kilti savižudiškų minčių, pasireikšti įvairių fiziologinių ir psichinių negalavimų. Tačiau labai ilgai į PMS nekreipta daug dėmesio. Juk tai natūralūs organizmo pokyčiai. Ir dar tokie, kurie kartojasi kas mėnesį! Argi galima dešimt dienų per mėnesį moterį apšokinėti ir gydyti kaip ligonį?!


Medicininėje literatūroje priešmenstruacinį sindromą pirmą kartą 1931 m. aprašė gydytojas Robertas Frankas. Jis pavartojo terminą „priešmenstruacinė įtampa“. Po dvidešimties metų gydytoja Katharina Dalton negalavimų periodą pavadino priešmenstruaciniu sindromu.

REKLAMA


Pasislėpusios ligos


PMS simptomų priskaičiuojama net iki 200. Jie yra ne tik fiziniai, bet ir emociniai. Moterys skundžiasi įvairiais negalavimais, tačiau keli paminimi beveik visada. Tai – perdėtas jautrumas ir verksmingumas, irzlumas, įtampa kūne, pabrinkusios jautrios krūtys.


Visa tai lyg ir nepanašu į ligą. Juk visiems pasitaiko sunkių dienų, ar ne? Tad ar ne per dažnai blogą nuotaiką priskiriame priešmenstruaciniam sindromui? Gydytoja akušerė-ginekologė Aura Bartaškienė PMS liga nevadina, bet nekreipti dėmesio į prastą savijautą taip pat nepataria. Anot gydytojos, jei PMS simptomai pastaruoju metu paūmėjo ar tiesiog atsibodo kentėti, vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kad nusiųstų pas ginekologą.


Specialistas pacientę visų pirma turėtų apklausti, tada – ištirti echoskopu. Mat panašūs požymiai būna ir kitokių ligų, pavyzdžiui, endometriozės. Viena mūsų skaitytoja pasakoja, jog gydytoja jai vis liepdavo pakentėti kelias dienas per mėnesį, nes „taip būna visoms, nieko nepadarysi“. Galų gale moteris kreipėsi į kitą specialistą, o tas nustatė rimtą ginekologinę ligą.

REKLAMA


Ginekologė A. Bartaškienė patvirtina, kad endometriozės požymiai yra panašūs į PMS. Be to, jie taip pat paūmėja prieš mėnesines. Todėl, anot pašnekovės, išsitirti būtina.


Atsargiai – depresija


Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ šeimos klinikos gydytoja Edita Gecevičienė sako, kad dažniausiai PMS simptomai nėra stiprūs ir praeina savaime pirmosiomis ciklo dienomis.


„Tačiau daliai moterų, taip pat ir jas supantiems žmonėms tai gali tapti tikru išbandymu, užklumpančiu kiekvieną mėnesį. Jei skundai stiprūs ir sutrikdo normalų gyvenimą – laikas ieškotis pagalbos. Dažniausiai pas gydytoją atveda nerimo, beviltiškumo jausmas, sutrikęs miegas, ryškus pyktis, irzlumas, depresija. Tačiau būtina įvertinti, kad šie simptomai būdingi ir kitoms psichikos ligoms...“ – sako E. Gecevičienė.


Ginekologė A. Bartaškienė taip pat atkreipia dėmesį, kad būna atvejų, kai prieš mėnesines moterų būklė tampa ne šiaip prasta, o labai sunki. Tai vadinama premenstruaciniu disforiniu sindromu (PMDS). Be visų anekdotuose aprašomų požymių, moterims dar pasireiškia rimta depresija. Tokias pacientes gydo ne tik ginekologai, bet ir psichiatrai. Paprastai joms skiriama antidepresantų. Kaip PMS diagnozuojamas?


Anot E. Gecevičienės, moterys turėtų atkreipti dėmesį į tai, ar simptomai kartojasi kas mėnesį. Patartina vesti dienoraštį, fiksuoti požymius, jų stiprumą ir apie tai pasakyti savo gydytojui.



Kalti hormonai?


Kaip teigia gydytoja E. Gecevičienė, nėra įrodyta, kad PMS kyla dėl endokrininių sutrikimų, kaip buvo manoma anksčiau.


„Hormoniniai svyravimai organizme veikia centrinę nervų sistemą bei kitus organus taikinius ir sukelia juose biocheminių pokyčių. Ypač svarbus serotonino apykaitos sutrikimas. Mažėjant šio hormono, nuotaika darosi prislėgta, sutrinka miegas ir pan. Dėl suaktyvėjusios antinkščių veiklos išsiskiria daugiau aldosterono, dėl to organizme kaupiasi skysčių – padidėja kūno svoris (gali būti iki 2–3 kg), kamuoja galvos skausmas, atsiranda patinimų.


Pagausėjusi prolaktino sekrecija kelia krūtų skausmus, pabrinkimą. Hormonų svyravimų neišvengia visos, tačiau stipriausiai juos pajaučia jautresnę nervų sistemą, psichologinių problemų turinčios moterys. Taip pat sergančios lėtinėmis ligomis, po psichologinių traumų, patologinių gimdymų, nėštumo nutraukimo, patiriančios seksualinį nepasitenkinimą ir t. t.


Stebuklingo vaisto nėra


PMS gydyti vaistais neskubama. Gydytoja E. Gecevičienė pirmiausia pataria sureguliuoti darbo ir poilsio režimą, pakankamai išsimiegoti. Anot jos, padėti gali ir atsipalaidavimo pratimai, joga, meditacija, muzikos terapija, sportas, akupunktūra, hipnozė. Na, o patarimų, ką galima valgyti per PMS, o ko ne, gausu.


„Jų tiek daug, jog akivaizdu, kad nė vieno stebuklingo nėra. Jei įtariate, kad nuo kavos simptomai stiprėja, siūlyčiau 2–3 mėnesius, artėjant mėnesinėms, jos atsisakyti. Pamatėte, kad PMS nepasikeitė – pereinate prie kito produkto. Vienu metu buvo madinga per PMS nevalgyti šokolado. Vėliau pradėta rašyti, jog jis labai naudingas... Iš tiesų kiekviena moteris vis kitokia. Reikia rasti sau tinkamiausią dietą“, – sako ginekologė A. Bartaškienė.

REKLAMA


PMS simptomams švelninti taip pat naudinga pavartoti omega 3, skaistminų („Agnucaston“) ar agurklės preparatų, vyresnėms moterims – nakvišų aliejaus. Jei priešmenstruacinis sindromas vis tiek sustabdo gyvenimą, metas praverti ginekologo kabineto duris – greičiausiai jums bus pasiūlyta kontraceptinių tablečių.


Ginekologė A. Bartaškienė atkreipia dėmesį, jog kontraceptikus vartojančios moterys PMS dažniausiai nejaučia arba simptomai būna gerokai švelnesni, nes šie preparatai užslopina ovuliaciją, todėl antrojoje ciklo pusėje progesterono kiekis organizme nepakyla. Bet jei fizinė ir emocinė savijauta itin prasta, gali tekti pavartoti antidepresantų.


PMS simptomai:



  • užsitęsęs ryškus irzlumas, pyktis, bloga nuotaika;
  • nerimo, beviltiškumo jausmas, depresija, nuovargis bei energijos stoka;
  • dėmesio ir koncentracijos, miego sutrikimai (mieguistumas arba nemiga);
  • įvairūs somatiniai sutrikimai: širdies plakimas, galvos skausmas, svaigimas, krūtų jautrumas, kūno patinimas, svorio didėjimas, odos bėrimas, niežulys, pilvo skausmai, pūtimas, galūnių tirpimas, raumenų skausmas ir t. t.


PMS nustatomas, jei bent penki simptomai, kurių ne mažiau nei 1 yra iš pirmų keturių sąrašo pradžioje, kartojasi du ar daugiau ciklų.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 18 (2024)

    Savaitė - Nr.: 18 (2024)