Vis labiau populiarėjant sveikai gyvensenai, dažnas pokyčius pradeda nuo mitybos – renkasi sveikesnius, alternatyvius mitybos būdus. Bemaž populiariausias jų – vegetarizmas. Tačiau ką iš tiesų reiškia būti vegetaru? Kokie tokios mitybos privalumai žmogaus organizmui ir kaip kompensuoti trūkumus? Pasakoja „Maximos“ maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas.

Nors žodyne vegetarizmo sąvoka apibrėžiama kaip bet kokios mėsos ir visų jos subproduktų, taip pat žuvies ir kiaušinių, atsisakymas, šiandien būtų galima išskirti dvi didžiausias vegetarų grupes: griežtus vegetarus, atsisakiusius absoliučiai visų produktų, kurie yra gyvulinės kilmės, ir dalinius, kurie nevalgo tik mėsos ir jos gaminių.

Manoma, jog dažniau vegetarizmą renkasi moterys, tačiau tokia mityba naudinga visiems: vegetarai pasižymi žemesniu kraujospūdžiu ir cholesterolio kiekiu kraujyje, sklandesne žarnyno veikla, mažesniu kūno svoriu, stipresniu imunitetu ir didesniu energingumu.

Kompensacija – nauji mineralų šaltiniai

Nors dalis specialistų iki šiol nesutaria, ar vegetarinė mityba yra visavertė, skirtingi medicininiai tyrimai rodo, kad, valgant subalansuotai, žmogaus organizmas nenukenčia. Pasak prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos departamento direktoriaus Aido Polenino, norint, kad vegetarinė mityba būtų išties visavertė, reikia nuodugniai susidėlioti savo mitybos planą.

„Tam, kad žmogaus organizmas funkcionuotų sklandžiai, kartu su maistu jam būtina gauti aibę skirtingų maistinių, taip pat mineralinių medžiagų, vitaminų. Dažniausiai pasirinkus griežtą vegetarinę mitybą iššūkiu tampa rasti naujus baltymų, taip pat kalcio, geležies, cinko, vitaminų D ir B šaltinius. Kruopščiai peržiūrėjus parduotuvėse esantį prekių asortimentą, tampa aišku, kad tokių medžiagų šaltiniais galinčių tapti produktų apstu, todėl būtina „kompensuoti“ prarandamas maisto medžiagas“, – sako A. Poleninas.

Jis taip pat teigia, jog puikiu baltymų šaltiniu, atsisakius mėsos, gali tapti ankštinės daržovės, lęšiai, skirtingi riešutai, sėklos ir grūdinės kultūros, pieno ir sojų produktai, taip pat kiaušiniai ir žuvis tiems, kas pasirinko dalinį vegetarizmą.

Dažniausia problema, su kuria susiduria vegetarai, yra kalcio trūkumas. Siekiant to išvengti, „Maximos“ ekspertas vegetarams pataria valgyti daugiau tamsiai žalios spalvos daržovių – brokolių, kopūstų, taip pat skirtingų rūšių dribsnių, jogurto, tofu sūrio, gerti daugiau sulčių ir pieno.

„Vegetarams labiau nei visavalgiams rekomenduojama valgyti daugiau geležies savyje turinčių maisto produktų. Pavyzdžiui, pupelių, žirnių, lęšių, pilno grūdo produktų, džiovintų vaisių, tamsiai žalios spalvos daržovių, mineralais praturtintų dribsnių. Be to, dažnai augalinės kilmės maisto produktai savyje turi mažiau cinko, taigi jo normą organizme pasiekti padės skirtingi sūriai, pilno grūdo produktai, sojų produktai, riešutai“, – sako A. Poleninas.

Tuo tarpu puikiais vitaminų B12 ir D šaltiniais taps pienas, sojų gaminiai, kiaušiniai ar specialiai šiais vitaminais papildomai praturtinti gaminiai.

Recepto idėja – grikių košė su grybais, porais ir sūriu

Nors gardžių vegetariškų receptų netrūksta, A. Poleninas dalijasi šiuo metu paties vienu mėgstamiausiu – siūlo pasigaminti sveikuolišką grikių košę, pagardintą pievagrybiais, porais ir sūriu.

„Jums reikės grikių, 100 g pievagrybių, šlakelio grietinėlės, trečdalio poro, šaukštelio sviesto, pusės svogūno, šiek tiek druskos, pipirų ir krapų bei tarkuoto kietojo sūrio pagal skonį. Paruošimas paprastas: grybų ir porų padažą pagaminsite svieste pakepinę svogūnus, porus ir pievagrybius bei šiems apskrudus apipylę viską grietinėle ir pagardinę prieskoniais. Tokiu mišiniu apliekite virtus grikius ir ant viršaus paberkite sūrio. Skanaus“, – šypsosi A. Poleninas.