Šeimos gydytojas: „Pamirškite „pirktinį“ imunitetą. Jį reikia „užsiauginti“ pačiam“

Šeimos gydytojas: „Pamirškite „pirktinį“ imunitetą. Jį reikia „užsiauginti“ pačiam“


Sinoptikams prognozuojant vis vėstančius orus, kasmet išauga peršalimo ligomis sergančiųjų skaičius. Nors kasmet gydytojai dalijasi patarimais, ko nedaryti peršalus, žmonės į rekomendacijas numoja ranka – eina į darbą sergantys, būna šalia kitų sergančiųjų ir neskiria laiko kokybiškam pasveikimui.


Vien nuo skersvėjo niekas nesuserga


Kaip teigia šeimos gydytojas Valerijus Morozovas, visa tai, ką mes įpratę vadinti peršalimu, iš tikrųjų yra lengva virusinė infekcija. Niekas nesuserga vien nuo šalto oro arba skersvėjo. Pasak gydytojo, peršalimą dažniausiai sukelia virusai, kurie vėliau gali komplikuotis bakterinėmis infekcijomis.


Ar žmogus susirgs peršalimo ligomis priklauso nuo patekusio viruso kiekio: kuo ilgesnis kontaktas, kuo daugiau aplinkui sergančiųjų, kuo blogiau ventiliuojamos patalpos, tuo viruso aplinkoje yra daugiau. Taip pat, pasak specialisto, įtaką daro žmogaus atsparumas, ar jis pasiskiepijęs ar ne, taip pat peršalimo ligoms duris atveria ir kitos ligos, nuovargis, išsekimas, prasta mityba, tingus ir sėslus gyvenimo būdas, negatyvios mintys, žalingi įpročiai, ypač – rūkymas.


Rūkant dervos nusėda kvėpavimo takuose ir ilgainiui silpnina imuninę sistemą. Tyrimais įrodyta, jog cigarečių dūmai keičia įvairias imuninės sistemos funkcijas bei neigiamai veikia humorinį ir ląstelinį imuninį atsaką. Rūkorius dažnai kamuoja peršalimo ligos, mat rūkant sumažėja organizmo atsparumas mikrobams. Rūkantieji dažnai šio žalingo įpročio atsisako ne iš karto, iš pradžių pereidami prie alternatyvių priemonių – elektroninių cigarečių ar kaitinamo tabako įrenginių, kuriuose nėra dervų. Vis dėlto, nustatyti, kiek šios priemonės yra mažiau kenksmingos imunitetui, kol kas nepakanka mokslinių tyrimų.

REKLAMA


Pagrindinės klaidos


Kaip teigia V.Morozovas, daugelis įpratę daryti tas pačias klaidas metai iš metų ir kad ir kokias rekomendacijas iš gydytojų girdėtų, nepasimoko: eina į darbą numušę temperatūrą ar prisigėrę vaistų, kurie mažina simptomus, tačiau skirti ne gydymui, o tik savijautai pagerinti. „Žmonės dažnai pramoniniais kiekiais vartoja papildus „imunitetui“, „atsparumui“, homeopatinius vaistus, kas visiškai neturi jokių veiksmingumo įrodymų“, - sako specialistas.


Dar viena dažnai daromų klaidų, pasak V.Morozovo, yra ta, kuomet pajutę pirmuosius ligos simptomus arba būklei blogėjant, pacientai vengia kreiptis į gydytojus arba atvirkščiai – nuo pat pirmų nespecifinių simptomų atsiradimo mina poliklinikų slenksčius ir papildomai užsikrečia nuo kitų sergančiųjų.


Imunitetas – tai ne papildai


Šeimos gydytojas griauna nusistovėjusį mitą: „Reiktų pamiršti „pirktinį“ imunitetą, vaistinėse imuniteto nenusipirksi, jį reikia „užauginti“ pačiam“. Be to, pirmiausia reikia vengti būti kartu su sergančiaisiais: „Skatinkite kolegas neiti į darbą peršalus, patys venkite didelių susibūrimų, prekybos centrų, žaidimų aikštelių. Dažnai plaukite rankas, vėdinkite patalpas, stenkitės būti gryname ore, bet ne žmonių minioje“, - sako V.Morozovas.

REKLAMA


Peršalus rekomenduojama ilsėtis, nepervargti, tačiau netinginiauti: „Būkite aktyvūs, užsiimkite mėgstama veikla, gerai išsimiegokite, nepersidirbkite, palaikykite gera nuotaiką sau ir šeimai, pasirūpinkite, kad vaikai nepersitemptų ir nepervargtų mokyklose, taip pat svarbu laiku pasiskiepyti nuo gripo“, - pataria šeimos gydytojas.


Šilti skysčiai, ramybė, komfortas – pagrindinės rekomendacijos. Gydymas skiriamas tik simptomų mažinimui - slogai, gerklės skausmui, alinančiai temperatūrai. Užsitęsus šiems simptomams, blogėjant būklei, būtina kreiptis į medikus.



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris