Tyrimai rodo, kad psichotraumuojančios ankstyvosios vaikystės patirtys turi didžiulę reikšmę sveikatai ir ateities galimybėms. Ąžuolyno klinikos vedėjas gydytojas psichiatras, EMDR terapeutas Vytautas Alekna įsitikinęs, kad būtent šios patirtys dažniausiai nulemia priklausomybes.

„Savo praktikoje nesu sutikęs nė vieno priklausomo žmogaus, kuris nebūtų turėjęs psichotraumuojančių patirčių iš vaikystės. Tačiau Lietuvoje priklausomybę turintiems žmonėms klijuojamos alkoholikų ar narkomanų etiketės, jie nukreipiami gydytis į priklausomybės ligų centrus. Tai rodo didelį psichikos problemų nesupratimą. Gydant priklausomybę, pirmiausia reikia gydyti pirminę jos priežastį“, – kalba V. Alekna.

Pagalbos dažniau ieško moterys

„Priklausomybė yra pasekmė patirčių, su kuriomis žmogus negalėjo susitvarkyti. Tai savigyda nuo skausmo, nerimo, fobijų ar potrauminio streso sindromo išraiškų. Priklausomybių priežastys tiek vyrams, tiek moterims yra tos pačios, šiek tiek skiriasi tik trauminiai komponentai“, – sako gydytojas psichiatras.

Remdamasis praktika, V. Alekna pastebi, kad moterys dažniau tampa priklausomos nuo benzodiazepinų, raminamųjų medžiagų ar įvairių nuskausminamųjų, o vyrai nuo alkoholio. Duomenys rodo, kad vyrai gerokai dažniau miršta nuo įvairių komplikacijų, susijusių su rūkymu. Tačiau svarbu, kad moterys kur kas dažniau kreipiasi pagalbos – net du trečdalius besikreipiančiųjų į kliniką dėl priklausomybių gydymo sudaro moterys.

„Moterys greičiau pastebi, kad turi problemų dėl priklausomybės, ir yra labiau linkusios šias problemas spręsti. Jos geba kalbėti apie savo jausmus ir turi mažiau stigmatizuojančių nuostatų, tokių kaip „tikri vyrai neverkia“, – kalba V. Alekna.

Genai niekuo dėti

Pagrindiniai psichotraumuojantys įvykiai yra potencialiai grėsmingos situacijos ar įvykiai, nutinkantys iki 17 metų. Tai fizinis, psichologinis, emocinis, seksualinis ir informacinis smurtas, fizinė ir emocinė nepriežiūra, matomas fizinis smurtas prieš motiną, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas šeimoje, tėvų arba globėjų mirtis, skyrybos ar įkalinimas. Kreipdamasis į psichiatrą, geriantis arba rūkantis žmogus ateina su daugelio metų ėjimo iki priklausomybės patirtimi.

„Pavyzdžiui, vyras gali tapti priklausomas dėl prisirišimo traumuojančių patirčių, dėl kurių kadaise nutarė esantis netinkamas, nes esą tikri vyrai yra tie, kurie parūko ar pageria. Kad pritaptų prie tam tikros grupės, jis taip pat ima gerti. Moterys dažniausiai rūko siekdamos atsipalaiduoti. Jausdamos nerimą ir įtampą, jos bėga parūkyti, užuot įvardijusios, dėl ko skauda, ką būtų galima pakeisti ir kokių savybių reikia norint tai padaryti“, – kalba V. Alekna.

Ąžuolyno klinikos vedėjas neigia dažną mitą, esą dėl priklausomybių „kalti“ genai.

„Tokio geno, kuris nulemtų priklausomybę, nėra. Gali būti koduojantis genas, bet jeigu jis nepateks į tam tikras nepalankias sąlygas, nieko neįvyks. Esu susidūręs su identiškais dvyniais, kurie augo skirtingose šeimose. Vienas iš jų turi alkoholio priklausomybę, kitas ne, nes vienas augo destruktyvioje šeimoje, kur buvo vartojama, o kitas turėjo šiltus ir stabilius santykius“, – pažymi gydytojas psichiatras.

Reikia įrankių tvarkytis su nenuslopintais jausmais

Kadangi moterys dėl biologinių priežasčių turi greitesnį nikotino metabolizmą, jos labiau junta nenumaldomą potraukį šiai medžiagai. Dėl tos pačios priežasties pakaitinė nikotino terapija moterims yra mažiau efektyvi nei vyrams, moterys greičiau atkrenta, o vyrams pavyksta lengviau mesti rūkyti ir ilgiau susilaikyti nuo rūkymo. Kalbėdamas apie priemones, kurios padeda lengviau mesti rūkyti, gydytojas psichiatras pabrėžia, kad, kaip ir kitų priklausomybių atveju, labiausiai padeda tos priemonės, kurios yra orientuotos gydyti priežastį, dėl kurios žmogus rūko.

„Jeigu nebus gydoma pagrindinė priežastis, metęs svaigintis vienu būdu žmogus griebsis kitos priklausomybės, nes nežinos, kaip kitaip sau padėti. Yra žmonių, kurie kodavosi nuo alkoholizmo ir negeria jau 20 metų, tačiau poreikis vartoti alkoholį niekur nedingo. Sveikas nuo priklausomybės žmogus bus ne tuomet, kai nevartos, o tuomet, kai dings poreikis vartoti“, – tvirtina V. Alekna.

Jo teigimu, nemažai priemonių, skirtų gydyti rūkymo priklausomybę, yra grįstos placebo principu. Placebo efektyvumas gydant priklausomybes siekia 30 proc., ir jeigu žmogui jis kurį laiką padeda – puiku, tačiau pati problema nedingsta. Rūkymo žalos mažinimo priemonės gali padėti mažinti tabako dūmų žalą rūkančiųjų organizmui, bet priklausomybės jos negydo.

Lygina su lėtine savižudybe

„Surūkyti pakelį cigarečių užtrunka. Jeigu nerūkytų, žmogus tą laiką turėtų praleisti su tabako nenuslopintais jausmais, kurie gali būti nemalonūs ir gąsdinantys. Jeigu žmogus neturi kitokių įrankių, nesijaučia saugus, jeigu jam sunku išbūti santykyje, prisirišti prie kitų – ką tada daryti“, – klausia gydytojas psichiatras.

V. Alekna priklausomybę vadina lėtine savižudybe. Jo įsitikinimu, padėti pasveikti nuo priklausomybės žmogui galima tiek, kiek jis pagalbą priima. Būna atvejų, kai gydymas nepadeda, dažniausiai – jeigu žmogus yra pernelyg giliai traumuotas, jam sunku pasitikėti kitu žmogumi, jeigu yra priėmęs gilų pasąmoninį sprendimą nusižudyti ir eina link to.